SKOLOS R. KAUKĖNUI ISTORIJOJE – MISTINĖ PREMIJA UŽ DALYVAVIMĄ SEIMO RINKIMUOSE?

Tarptautinis FIBA arbitražo teismas trečiadienį išplatino viešą dokumentą, kuriame aprašomas dar spalio 1-ąją priimtas sprendimas dėl Rimanto Kaukėno bylos prieš Kauno „Žalgirio“ klubą.

Teismas visiškai patenkino R. Kaukėno prašymą atgauti daugiau nei ketvirtį milijono eurų, kuriuos „Žalgiris“ jam liko skolingas už dalį 2012-2013 m. sezono.

„Žalgiris“ R. Kaukėnui turės sumokėti 254,106 eurus, kurių neišmokėjo kaip atlyginimo ir premijų, taip pat 8105 eurus teismo išlaidų ir 4000 eurų R. Kaukėno patirtų teisinių išlaidų.

Teismo dokumentuose nurodoma, kad 2013 metų kovo mėnesį „Žalgirio“ direktoriumi tapus Pauliui Motiejūnui, klubas pripažino savo skolas R. Kaukėnui ir ne viename elektroniniame laiške tarp žaidėjo ir klubo buvo pabrėžti neišmokėti pinigai.

Visgi praėjus daugiau nei metams po R. Kaulėno sezono Kaune, jis taip ir nebuvo atgavęs nė euro iš klubo pripažintos skolos, todėl 2014 metų rugsėjo 22 dieną R. Kaukėno teisininkai klubui išsiuntė priminimą, kad šis vis dar skolingas 254,106 eurus.

Elektroniniame laiške buvo teigiama, kad skola turi būti sumokėta per 7 dienas. Jeigu tai nebus padaryta, žaidėjas kreipsis į FIBA arbitražo teismą.

2014 metų spalio 7-ąją „Žalgirio“ klubas R. Kaukėno atstovams pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad krepšininko reikalaujama suma neatitinka klubo turimų duomenų.

„Kadangi nebuvo pateikti jokie dokumentai ar paskaičiavimai, kurie galėtų įrodyti, kad jūsų klientui esame skolingi tokią sumą, mes manome, kad jūsų ieškinys yra neteisingas ir šiuo metu negali būti patenkintas klubo“, – teigiama „Žalgirio“ laiške.

2014 metų lapkričio 20-ąją R. Kaukėnas kreipėsi į FIBA arbitražo teismą, siekdamas atgauti „Žalgirio“ neišmokėtus pinigus.

Du pagrindiniai nesutarimai

Nagrinėjant bylą, pripažįstama, kad yra du pagrindiniai nesutarimai tarp dviejų pusių. Pirmas – 100 tūkst. eurų „motyvacinė“ premija. Antras – netiksli skolos suma.

Pagal teismo dokumentus, R. Kaukėno atlyginimas 2012-2013 m. sezone buvo 400 tūkst. eurų. Dar 25 tūkst. eurų jam turėjo būti išmokėti kaip premijos už laimėtą LKL čempionatą (10 tūkst.), patekimą į Eurolygos „Top 16“ (10 tūkst.) ir trečią vietą VTB Vieningoje lygoje (5 tūkst.).

Kontrakte buvo numatyta ir 100 tūkst. eurų „motyvacinė“ premija, kuri skiriama klubo valdybos sprendimu. Už ką tiksliai ši premija turėtų būti sumokėta, niekur oficialiai neįvardijama.

Premija – už dalyvavimą Seimo rinkimuose?

Tinklalapio „BasketNews.lt“ turimomis žiniomis, 100 tūkst. eurų premija R. Kaukėnui ir broliams Lavrinovičiams 2012 metais galėjo būti pažadėta už tai, kad jie dalyvautų Seimo rinkimuose su tuometine Lietuvos žmonių partija.

Tuometinio „Žalgirio“ savininko Vladimiro Romanovo įkurtoje partijoje buvo ir daugiau krepšinio pasaulio atstovų – tuometinis „Žalgirio“ sporto direktorius Vitoldas Masalskis ir buvęs šios komandos žaidėjas Anatolijus Čupkovas.

R. Kaukėnas dalyvavo rinkimuose daugiamandatėje apygardoje ir partijos sąraše buvo įrašytas penktuoju numeriu.

Darjušas Lavrinovičius tame pačiame sąraše buvo devintas, o Kšištofas Lavrinovičius – vienuoliktas. Pirmasis sąraše – Vladimiras Romanovas.

Rinkimuose ši partija surinko vos 3,38 tūkst. balsų (0,25% visų balsų) ir liko paskutinė.

„Žalgiris“ iš pradžių premiją pripažino, paskui – ne

Bylai tarp R. Kaukėno ir „Žalgirio“ pasiekus teismą, Kauno klubas teigė, esą nėra jokių dokumentų, įrodančių, kad R. Kaukėnui 100 tūkst. premija turėtų būti išmokėta.

Pagal susitarimą, šią premiją turėjo skirti klubo valdyba, o joks oficialus valdybos sprendimas dėl to nebuvo priimtas. Dokumentų apie oficialų valdybos sprendimą teismui nepateikė ir R. Kaukėnas.

Tačiau susirašinėjimuose tarp klubo ir žaidėjo dar iki teismo, „Žalgirio“ atstovai pripažino, kad 100 tūkst. eurų premija yra įtraukta į „Žalgirio“ skolą krepšininkui. Kadangi elektroniniuose laiškuose tai buvo padaryta ne kartą, FIBA nusprendė, kad 100 tūkst. eurų premija turi būti išmokėta R. Kaukėnui.

Kitas nesutarimas tarp klubo ir žaidėjo buvo dėl išmokėto atlyginimo dydžio. Anot „Žalgirio“, R. Kaukėnui dar žaidžiant Kaune, jam buvo išmokėta 281,210 eurų. Tai yra 10,316 eurų daugiau nei teigia R. Kaukėnas.

FIBA paprašė klubo pateikti įrodymus apie tokią išmokėtą sumą, tačiau „Žalgiris“ atsiuntė tik „Microsoft Excel“ lenteles, kuriose nurodyti atlikti mokėjimai. Juose teigiama, kad žaidėjas gavo 281,210 eurų ir 87 centus. Iš šios sumos 21 tūkst. buvo sumokėti grynaisiais pinigais.

Visgi kadangi „Žalgiris“ nepateikė nei oficialių banko išrašų (buvo teigta, kad to padaryti neįmanoma, nes bankas bankrutavo), nei grynųjų pinigų priėmimo kvitų, FIBA arbitražo teismas pripažino R. Kaukėno pateiktus skaičius, jog „Žalgiris“ jam išmokėjo 270,894 eurus.

FIBA Arbitražo teismas nusprendė, kad R. Kaukėnui turi būti išmokėti 254,106 eurai, kurių jis ir reikalavo.