SU BOSNIU KIBIRKŠČIAVĘS R. JOKUBAITIS: ISPANAI LABIAU MŪSŲ BIJO NEI MES JŲ

Lietuvos rinktinė išsikapstė iš sudėtingiausios grupės šiame čempionate. Dar trečiadienį nepavydėtinoje situacijoje buvę mūsiškiai sulaukė prancūzų palankumo, patys nuskynė dvi pergales, o paskutinė iš jų buvo daugiau nei užtikrinta (87:70). Po mačo Rokas Jokubaitis džiaugėsi, jog kartu su rinktine važiuoja ne namo, o į Berlyną.

„Ir mums buvo tas jauduliukas vis tiek, bet pagrindinis lūžis, kai vakar sužinojome, jog prancūzai laimėjo, mūsų mentalitetas visiškai pasikeitė. Pradžioje galbūt strigome – 28 taškai pirmajame kėlinyje praleisti. Tą susitvarkėme antrajame kėlinyje ir tuomet prasidėjo jų desperacija. Jie spaudė mus ties pražangos riba, teisėjai galbūt jiems leido kažkiek daugiau kontakto, išsimušėme. Bet svarbiausia, kad nusiraminome, išlaikėme persvarą. Turime pergalę ir keliaujame į Berlyną. Labai smagu“, – kalbėjo Jokubaitis.

– Kiek tos dvi pergalės padėjo priartėti prie tikrojo rinktinės veido?
– Nežinau, kaip kiti, bet aš visą turnyrą jaučiau, kad tie trys pralaimėjimai neparodė, jog tos komandos yra už mus stipresnės. Mes patys tas rungtynes paleisdavome. Patys bijojome pergalės prieš tokius stiprius varžovus. Dabar mums reikėjo ant kažko užsikabinti. Kiek girdėjau, kitame etape žaisime prieš ispanus. Bus įdomus, bet manau, kad jie labiau mūsų bijo nei mes jų.

– Kiek iš tos duobės trečiajame kėlinyje ištraukė Arnas Butkevičius?
– Tikrai ištraukė, kai buvo likę 11 taškų. Dėl kiekvieno taško turėjome žiauriai vargti ne vieną ataką. Buvome išsimušę, bet gerai, kad kai būna sunku, jie lipa ant mūsų, o mes turime kažką atsakyti. Arnas įmetė tuos du tritaškius, išgelbėjo žiauriai, vėliau nusiraminome ir pasiėmėme tą pergalę. Gerai, kad atsilaikėme.

– Kaip Arno dėjimas?
– Domantui nepavyko ir mačiau, kad Halilovičius jam į veidą šaukė, tada gavo nuo Arno ir aš jam į veidą pasakiau. Halilovičiui nepatiko, trinktelėjo, bet bosniai yra bosniai.

– Kas tavo manymu pavyko žaidimo plane?
– Kaip visi žino, mes puolime rasime variantų. Gynyboje mes patys kažkur užsigalvojame apie tą puolimą ir iš savo klaidų daug gauname. Buvo ir Robersono tritaškis, kurį akcentavome, vėliau visi Musos prasiveržimai į kairę. Vėliau nuėmėme Robersono pikenrolą, neleidome leistis į viršų Nurkčiui. Prasidėjo rotacijų skaitymas. Jiems nelabai pasiekė, po krepšiu taip pat nepavyko. Skuboti jų metimai, mes pradėjome bėgti. Šalčiau šiandien sužaidėme ir tokie akcentai gavosi.

– Grigonis rungtynes pradėjo su 4 tritaškiais. Kiek užvedė komandą jo tokia atkarpa?
– Faktas, visuomet reikia kažkokio emocinio lyderio. Marius sumetė tuos 4 tritaškius. Vėliau ir kitiems buvo lengviau įsivažiuoti. Kiti varžovai eina dvigubinti Marių, jis gali numesti mums. Vėliau Domas užsiautė, kiek pražangų išprovokavo. Labai gerai, kad atkarpomis turėdavome žmogų, kai neina, mus patempdavo. Šioje rinktinėje mes tai turime. Tik nuo mūsų viskas priklauso. Mes kartais save pastabdome, o ne kitos komandos.

– Ar galite palyginti leidžiamą kontakto lygį FIBA krepšinyje ir Eurolygoje?

– Priklauso nuo rungtynių. Pavyzdžiui, kuomet žaidžiame Belgrade prieš „Crvena Zvezda“ labai daug kontakto. Nežinau, kaip ten būna, bet šiame čempionate lipa ant galvų. Nemačiau kitų balkanų rungtynių. Slovėnai irgi lipo ant mūsų, dabar bosniai irgi lipa. Nežinau, teisėjai jiems tai leidžia, bet jeigu mato, kad mes nepriimame to kontakto, tai nieko mums ir nešvilps. Trečiajame kėlinyje galbūt kažkiek išsigandome jų kontakto, bet vėliau atsakėme atgal ir išsilygino tie švilpukai. Teisėjai viską stebi, mato. Dabar pergalė ir nieko negaliu pakomentuoti.

– Buvote susikrovę 22 taškų persvarą, bet vėliau bosniai spurtavo. Kas įvyksta, kad sustojate tokiose atkarpose?
– Jie pradėjo naudoti desperaciją, be taktikos visiškai gynėsi. Tas vis tiek išmuša. Tu ruošiesi prieš jų gynybinį planą ir jie staiga per visą aikštelę nuo bet kur eina padėti. Tas išmuša. Reikia minutės pertraukėlės ar kažko, kad nusiramintume. Per 3-4 atakas prarandi kamuolį, tritaškis. Per minutę viską gali atmesti. Bet vėliau aš su Mariumi išėjome, abu galime persivaryti kamuolį ir viskas stabilizavosi. Turėjome nujausti, kad jie lips, kabinsis bet kokiu atveju. Mes tuo atsakėme atgal ir turime +17.

– Kaip pats jautiesi po tų pirmųjų rungtynių, kuomet sudegei?
– Ir komandą geriau jaučiu, ir trenerių štabą. Pats gerai jaučiuosi. Kaip jaunam žaidėjui, man reikėjo vieno gero įėjimo į rungtynes, kaip buvo prieš prancūzus, ir vėliau tai automatiškai eina. Psichologija daug lemia ir kai ne taip įeini į čempionatą prieš slovėnus, padarai gynyboje klaidų, puolime, tave žiauriai išmuša iš vėžių, sunku labai. Bet dabar visai neblogai. Daug patirties kaip komanda įgavome. Tikiuosi, kad tai pagelbės atkrintamosiose.

– Dabar turėsite dvi dienas atsipūsti. Kiek jos reikalingos komandai?

– Startiniam penketui labai naudingos. Galbūt klubiniame sezone taip nejausdavau to, bet atsistatymas svarbu. Jaučiasi didelis krūvis, didelis intensyvumas. Tos dvi laisvos dienos reikalingos lyg oras.