Apklausos dalyviams (-ėms) buvo užduotas toks klausimas: „Savo darbo vietoje pamatėte, kaip kolega prisiglaudė prie kolegės, uždėjo ranką jai ant šlaunies ir pradėjo glostyti. Matote, kad kolegei tai nemalonu. Kaip jūs elgtumėtės?“. 29 proc. respondentų (-čių) teigė, kad pasisakytų tam nepritariantys. Beveik tokia pat dalis nurodė, kad pasikalbėtų su nukentėjusia kolege (29 proc.) arba priekabiavusiu vyru (25 proc.).
Pasiryžimas išreikšti nepritarimą seksualiniam priekabiavimui varijuoja priklausomai nuo apklaustųjų amžiaus: dažniau tai linkę daryti jauniausi apklausos dalyviai (-ės) – net 42 proc. Gerokai pasyvesni yra vyresni nei 56 m. amžiaus respondentai (-ės), tokiam elgesiui garsiai nepritartų tik 24 proc. jų.
16 proc. apklaustųjų apie tokį pastebėtą kolegos elgesį praneštų atsakingiems asmenims. 13 proc. tokioje situacijoje nedarytų nieko, dar 15 proc. prisipažino nežinantys, kaip pasielgtų, arba neatsakė.
Pasak lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės, į seksualinį priekabiavimą geriausia reaguoti čia ir dabar, tačiau dalį žmonių gali veikti vadinamasis stebėtojo efektas.
„Tai reiškia, kad žmonės rečiau linkę sureaguoti vietoje, padėti, stabdyti nepageidaujamą elgesį, jei aplink yra kitų asmenų. Tikėtina, dalis tokių žmonių galvoja, kad tai ne jų atsakomybė, kažkas kitas imsis veiksmų, dalis nežino, kaip reaguoti, ar bijo neigiamų pasekmių sureagavus. Deja, nereaguojant aktyviai siunčiamas signalas, jog situacija – ne tokia rimta. Savo ruožtu patyrusiems seksualinį priekabiavimą asmenims gali atrodyti, kad aplinkiniai tokį elgesį toleruoja, tad pagalbos kreiptis neverta“, – sakė B. Sabatauskaitė.
Kontrolierė pažymi, kad seksualinis priekabiavimas darbe gali daryti didelę žalą ne tik nuo jo nukentėjusiems žmonėms, bet ir kenkti darbovietės mikroklimatui, tad į tokį elgesį derėtų reaguoti rimtai.
„Visuomenės pasyvumą seksualinio priekabiavimo atvejams darbovietėse gali sumažinti tik kokybiška prevencija, į kurią būtų įtrauktas priemonių rinkinys – nulinės tolerancijos seksualiniam priekabiavimui diegimas, pradedant nuo aiškių susitarimų darbovietėje, kas laikoma tinkamu ir netinkamu elgesiu, mokymų kolektyvui, kultūros, kurioje galima išsakyti pastabas dėl diskriminacinio elgesio, kūrimo ir užbaigiant vidiniuose teisės aktuose įtvirtintu algoritmu, kaip reaguoti į tokį elgesį, kam pranešti, kaip apsaugoti pranešusius žmones, kaip išlaikyti anonimiškumą“, – teigė ji.
(be temos)