Du kraštutinumai

„Galime pasidžiaugti, kad yra apie 12 proc. tautiečių, kurie savo seksualinį gyvenimą vertina tiesiog puikiai – 10 balų, bet labai panašus skaičius ir tų, kurie vertina jį 1 balu. Taip pat apie 12 proc. lietuvių sako, kad jų seksualinis gyvenimas yra visiškai prastas“, – pristatant tyrimą teigė jį užsakiusios įmonės vadovas Povilas Klusaitis.

Apklausos duomenimis, aukštesniais balais vertinti savo seksualinį gyvenimą linkę respondentai, dažniau užsiimantys seksu.

Rečiau nei kartą per mėnesį seksu užsiimantys asmenys savo seksualinį gyvenimą vertino 4 balais arba mažiau.

„Šį tyrimą darome trejus metus iš eilės ir tendencijos tokios, kad niekas  negerėja. [...] Labai akivaizdžiai matyti, kad kreivė į viršų nekyla, gal  netgi leidžiasi šiek tiek žemyn“, – teigė P. Klusaitis.

Tyrimo duomenimis, maždaug ketvirtadalis lietuvių seksu užsiima du tris kartus per savaitę. Apie 10 proc. apklaustųjų teigė juo beveik neužsiimantys, 8 proc. mylisi beveik kiekvieną dieną arba labai dažnai.

Tyrimas atskleidė ir lietuvių seksualinius įpročius, požiūrį į erotinius žaislus. Tyrimo duomenimis, 7 proc. apklaustųjų teigė, kad juos naudoja nuolatos, o 34 proc. – kad jiems erotiniai žaislai yra priimtini, yra anksčiau naudoję ar naudoja retkrarčiais. Trečdalis apklaustųjų erotinių žaislų lytinio akto metu teigė nenaudojantys.

Nesikreipia, nes gėdijasi

Pristatant tyrimo rezultatus dalyvavęs gydytojas urologas, nevaisingumo gydymo specialistas Marius Anglickis teigė, kad susidūrę su seksualinės sveikatos problemomis lietuviai dažniausiai vengia tiesiogiai kreiptis į gydytojus, nes jaučia gėdą, ši tema yra pernelyg didelis tabu.

„Pats blogiausias variantas, kai vyras nueina į artimiausią vaistinę, nusiperka tablečių, sukeliančių erekciją, ir gyvena su ta problema. Čia tas pats, kaip gangrenuojant rankai toliau gerti vaistus nuo skausmo ir galvoti, kad tai praeis“, – teigė gydytojas M. Anglickis.

„Problemos vienareikšmiškai jaunėja ir gilėja. Jeigu kalbėsime apie erekcijos disfunkciją, prieš 30 metų sunkaus laipsnio erekcijos disfunkcija kamuodavo apie 10 proc. vyresnio amžiaus vyrų. Dabar 40 proc. jaunuolių iki 40 metų susiduria su sunkaus laipsnio erekcijos disfunkcija“, – teigė jis.

Gydytojai vengia kalbėti

Pasak M. Anglickio, apie lytiškumo problemas vengia kalbėti ir gydytojai, kuriems retkarčiais būna nepatogu paklausti, ar jų pacientai susiduria su tokiomis problemomis.

„Paradoksas, bet gydytojui negėda paklausti, kokia paciento šlapimo spalva, o paklausti, kaip reikalai dėl erekcijos, gėda, apie tai nekalbama ir vengiama tos temos“, – teigė gydytojas urologas.

Susidūrę su seksualinės sveikatos problemomis lietuviai dažniausiai vengia tiesiogiai kreiptis į gydytojus, nes jaučia gėdos jausmą, ši tema yra pernelyg didelis tabu.

Tikisi rasti internete

Tyrimo duomenimis, apie 23 proc. apklaustųjų informacijos apie juos kamuojančias lytines problemas ieško internete.

„Įvairovės ir edukacijos namų“ mokymų trenerė, psichologė, lytiškumo ugdymo, žmogaus teisių ekspertė Lina Januškevičiūtė pristatymo metu akcentavo, kad lytiškumo ir seksualinio gyvenimo tema Lietuvos visuomenėje vis dar yra tabu. Anot jos, bijoma išsiskirti iš kitų ir kalbėti temomis, kuriomis dažnai nekalba draugai, kaimynai ar artimieji.

„Vis dar bijoma, kad jeigu pradėsi kalbėtis tokia tema, ką pagalvos kiti. Čia turbūt mūsų toks bruožas – galvoti, ką apie mus pagalvos kiti: draugai, kaimynai ir pan. Galbūt aš išsiskirsiu, o išsiskirti niekas nenori“, – teigė psichologė, lytiškumo ugdymo ir žmogaus teisių ekspertė L. Januškevičiūtė.

„Faktas, kad tarp jaunų žmonių tai atviresnė tema, daugiau kalbama,  aptariama, netgi ne juoko forma, bet rimčiau. Tarp vyresnių žmonių vis dar yra daugiau tabu ir mažiau pašnekesių šia tema“, – teigė ji.

Tyrimą apie lietuvių seksualinį gyvenimą „Spinter tyrimai“ atliko rugpjūčio mėnesį. Apklausta 1 019 žmonių, paklaida – 3 proc.