Eiti pas psichologą Lietuvoje – vis dar stigma: daugiau žmonių renkasi anonimines konsultacijas | Diena.lt

EITI PAS PSICHOLOGĄ LIETUVOJE – VIS DAR STIGMA: DAUGIAU ŽMONIŲ RENKASI ANONIMINES KONSULTACIJAS

  • 5

Tyrimai ir apklausos rodo, kad nuo karantino pradžios pablogėjo lietuvių psichologinė savijauta. Deja, žmonės vis dar vengia vizitų pas psichologus. Senais stereotipais, kad specialistus lanko tik silpni ir sergantys pacientai, dažniau vadovaujasi vyresni žmonės. Tiesa, kiek kitokia situacija privačiame sektoriuje, tačiau ten tenka papurtyti kišenes, praneša LNK.

Žmonės susiduria su įvairiomis psichinės sveikatos problemomis, tačiau gydymo ir konsultacijų su psichologais vis dar vengia.

„Ypač Šiauliuose žmonių mentalitetas ir supratimas apie psichikos sveikatą dar truputėlį skiriasi nuo Vilniaus ir Kauno“, – teigė gydytoja psichiatrė Romualda Ališauskienė.

Nors ir pamažu, bet požiūris keičiasi. Prieš kelerius metus į polikliniką konsultuotis atvykdavo dar mažiau pacientų. Dabar dėl nemokamų paslaugų kreipiasi vis daugiau, bet eilių pas gydytojus psichologus ir psichiatrus nėra. 

Anot gydytojos, žmogus, ieškantis pagalbos, ilgiau gaišta ruošdamasis ir motyvuodamas save, o ne laukdamas konsultacijos.

„Aš suprantu, kad žmonės psichologo konsultacijai arba psichoterapijai turi būti pasiruošę, tai tikrai nėra skubi pagalba. Žmogus turi būti motyvuotas, nes kartais pasiūlius psichologo konsultaciją žmogus sako „o ką aš ten veiksiu? Aš pats viską gerai suprantu, su draugu pasikalbu ir man geriau negu psichologas“ – kalbėjo R. Ališauskienė.

Daug žmonių į polikliniką kreiptis nenori dėl įrašo sveikatos sistemoje, juos labiau traukia anonimiški susitikimai su specialistais. Tokią galimybę pasikonsultuoti su psichologu teikia visuomenės sveikatos biurai. Jau kelis metus čia vyksta nemokamos individualios ir grupinės psichologo konsultacijos.

„Baimių dar vis yra ir yra stigma, jeigu aš kreipsiuosi pagalbos, tai galbūt parodys mano kažkokį asmeninį silpnumą, negebėjimą susitvarkyti su iškilusiais gyvenimo sunkumais arba tam tikrais uždaviniais“, – komentavo psichologė-psichoterapeutė Svaiga Beinorienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

Anot psichologės, vasarą laisvų vietų konsultacijoms yra, bet tai nėra rodiklis, kad žmonės nustojo rūpintis savimi. Priešingai – tai laikas, kai žmonės daugiau bendrauja, išsikalba, jaučiasi atsipalaidavę. Sudėtingiau su vyresniais, jiems psichologas vis dar kelia baimių.

„Tada, kai bus, jeigu bus įrašas, jeigu kažkas sužinos, tai kaip sureaguos darbe, kaip būsiu priimtas apskritai. Ta visuomenės nuostata dar sutinkama“, – teigė S. Beinorienė.

O pagalbos reikia visiems. Tai rodo sėkmingai bene penkerius metus Šiauliuose veikiantys bendruomeniniai šeimos namai. Nemokamą pagalbą čia gali gauti visi – vaikai, senjorai, šeimos. Projekte šiuo metu dirba keturios psichologės, pas visas vizito reikia palūkėti.

„Ir jaunimas, ir vyresni žmonės supranta, kas yra tos paslaugos, kaip yra reikalingos, kai galima su kažkiek valandų konsultacijų ir mokymų išsispręsti savo problemas“, – kalbėjo bendruomeninių šeimos namų projekto vadovė Dainora Samčenkienė.

Pacientų eilės driekiasi ir privačiame sektoriuje. „Šiaulių psichikos sveikatos centre“ teikiamos ir mokamos, ir nemokamos paslaugos. Anot vadovės, žmonės atvyksta dėl įvairiausių priežasčių, bet dėl konfidencialumo ir ilgesnių konsultacijų renkasi mokamas paslaugas.

„Jeigu nori greičiau prieiti, tai renkasi mokamas paslaugas. Yra galimybė kreiptis mokamai bei anonimiškai, tai žmonės irgi pageidauja to anonimiškumo“, – sakė „Šiaulių psichikos sveikatos centro“ direktorė Olga Rimovskaja.

Anot psichologų, kartais pacientai atvyksta ir vos tik pastebėję poreikį.

„Kartais kreipiasi dėl tokių nežymių problemų ir sutrikimų, kur galimai galėtų apsieiti be specialisto konsultacijos. Tai yra labai sveikintina“, – džiaugėsi O. Rimovskaja.

Palyginimui „Šiaulių psichikos sveikatos centre“ mokamai psichologo konsultacijai pacientas gali užsiregistruoti po savaitės, nemokamai reikia laukti tris–keturias savaites.

Rašyti komentarą
Komentarai (5)

manau

kad eiti pas psichiatra sunku,o ne pas psichologa,kas ten is jo pasakuciu,juk gydo gydytojas ir manau cia turetu buti konfidianselu

ne

apsilankymas pas psichologą yra bėda - bėda yra ta, kad paskui turėsi problemų, kai reikės pristatyti pažymą iš psichiatro darbinatis, atnaujinant teises, gaunant leidimą ginklui ir tt. Nes tai lieka įrašu visam gyvenimui.

W

eini pas psihologa - po keliu mėn. busi pripažintas ku-ku [artimuju reikalavimu]
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS