Bendraminčiai – svarbu

Anot vaiko teisių gynėjo Kasparo Tarčevskio, kiekvienam vaikui svarbu susirasti draugų, bendraminčių, su kuriais būtų malonu leisti laisvalaikį: „Deja, visi vaikai yra skirtingi ir ne kiekvienam paprasta bendrauti, užmegzti tvirtą draugystę. Tokie sunkumai dažną vaiką ar jaunuolį skaudina.“

Lietuvos psichologų sąjungos narė psichoterapeutė Marina Guptor pastebi, kad vienatvė šiais laikais užklumpa dažną žmogų: „Šiandien paplitęs vienatvės fenomenas. Kaip surasti draugų, aktualu nuo darželio laikų. Turbūt visi sutiks, kad esame labai skirtingi, mūsų bendravimo poreikiai labai skirtingi, o ir bendravimo galimybės kiekvieno kitokios. Vieni vaikai suranda draugų jau darželyje, kitiems vaikams sekasi sunkiau, jie turi vieną du draugus, o kartais būna laikotarpių, kai nėra nė vieno draugo. Tėvai sunerimsta: ar čia problema, kaip ją spręsti, kaip padėti vaikui.“

Padeda šeimos palaikymas

Vaiko teisių gynėjas Kasparas Tarčevskis tikina: nesvarbu, vaikas turi daug draugų ar tik vieną. Svarbiausia – vaiko savijauta. Jeigu vaikas jaučiasi gerai, turėdamas keletą draugų, viskas puiku. Tačiau pastebėjus, kad vaikas ar jaunuolis jaučiasi vienišas, su niekuo iš bendraamžių nebendrauja, verta pasikalbėti ir pasiūlyti padėti.

Anot M. Guptor, jeigu kalbantis iš vaiko lūpų išsprūsta tokios frazės kaip „aš noriu draugų“, „aš nežinau, kaip susidraugauti“, „aš nemoku“, „man neišeina“, tada tikrai gera proga pagalvoti, kaip mes galėtume padėti savo vaikui.

„Vaikai, taip pat ir suaugusieji bijo būti atstumti, patyčių ir neretai renkasi nerizikuoti ir neieškoti draugų. Todėl tėvai galėtų padaryti tris esminius dalykus: lavinti vaiko socialinius įgūdžius, skatinti bendras veiklas, būrelius su bendraamžiais ir ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi“, – pataria psichologė.

Marina Guptor / Asmeninio archyvo nuotr.

Svarbiausia bendrauti gyvai

Svarbiausia, anot M. Guptor, gyvas bendravimas ir bendri pomėgiai. Mat neretai šiuolaikiniai vaikai, nežinodami, nuo ko pradėti pokalbį, renkasi bendrauti internetu, susirašinėdami. Deja, toks bendravimas, nors ir paprastesnis, nelavina socialinių įgūdžių, galiausiai, prireikus bendrauti gyvai, atsiranda tik dar daugiau nerimo ir nepasitikėjimo savimi.

„Tikrai mes ne visiems žmonėms patinkame, ne su visais galime būti draugai, ne kiekvienas mums patinka ir tai yra visiškai normalu. Todėl tėvų raginimas megzti draugystes, palaikymas, pagalba vaikui atskleidžiant savo stipriąsias puses paskatins vaiką jaustis drąsiau“, – sako M. Guptor.

Vieenas veiksmingiausių būdų vaikui susirasti draugų – lankyti būrelius, mat juose vaikus ir jaunimą vienija bendros temos, bendri tikslai ir pomėgiai. Žinoma, ne ką mažiau svarbu ir tai, kad pačiam vaikui jo lankomas būrelis patiktų ir jis noriai ten eitų.

Draugystė turi ugdyti

Vis dėlto vaiko teisių gynėjai pabrėžia, kad labai dažnai būtent jaunimo noras turėti draugų ir pritapti nuveda prie žalingų pasirinkimų. „Vaikai tam tikrų žalingų įpročių atsiradimą, pavyzdžiui, alkoholio vartojimą, rūkymą, kartais net psichotropinių, narkotinių medžiagų vartojimą, siejo su tuo, kad norėjo tiesiog pritapti draugų kompanijoje. Arba matė, kad narkotikus, kitas medžiagas, alkoholį vartojo jų draugai“, – pastebi vaiko teisių gynėjas K. Tarčevskis.

Noras pritapti suprantamas ir natūralus, tačiau tėvų atsakomybė yra prižiūrėti, kad pasirinkta kompanija nepakenktų, nenuvestų klystkeliais. Taip pat patarti vaikui, jaunuoliui nepasiduoti bendraamžių spaudimui ir padėti atrasti tokių draugų, kurie padeda, o ne kenkia. Juk jaunas žmogus dar ne visada turi gyvenimiškos patirties, kad suvoktų, kas gerai, o kas – ne. Tad vaiko teisių gynėjai pataria skatinti tas draugystes, kurios užsimezga bendrose veiklose, būreliuose ir stebėti, kokią įtaką naujosios draugystės daro vaikui: „Tikslas – kad buvimas su draugais vaikams ne kenktų, o juos ugdytų.“