Kaip motyvuoti vaikus mokytis ir ruošti pamokas?

Kaip motyvuoti vaikus mokytis ir ruošti pamokas?

2025-10-22 17:58
LNK inf.

Mokykla – iššūkis ir vaikams, ir tėvams. Jūsų pradinukas namų darbus daro tik su ašaromis, o jūs patiriate ne ką mažiau streso – pabandykime kartu atrasti sėkmės receptą, kad mokslo metai džiugintų. 

Kaip motyvuoti vaikus mokytis ir ruošti pamokas?
Kaip motyvuoti vaikus mokytis ir ruošti pamokas? / freepik.com nuotr.

Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su edukatore, pedagoge, dviejų paauglių mama Kristina Busilaitė.

– Kaip motyvuoti vaikus mokytis ir ruošti pamokas?

– Labai dažnai tėvai ateina su šiuo klausimu, bet aš visada klausiu – o ką jūs jau bandėte? Nes tam, kad galėčiau atsakyti į klausimą, turiu suprasti, ką bandėte, kas neveikia ir kodėl neveikia. Dažniausiai tėvai naudoja du principus: dovanėles ar paskatinimus, arba sėdi kartu ir ruošia pamokas. Tai veikia tik tol, kol tėvai yra šalia arba nuolat motyvuoja vaiką. Tai nėra ilgalaikis rezultatas. Vaikai išmoksta, kad pamokas reikia ruošti tam, kad kažką gautų. Kitas populiarus būdas, apie kurį tėvai dažnai nedrįsta kalbėti, nes jiems gėda, yra bausmės, pakeltas tonas ar net kartais smurtas. Kai pratrūksta kantrybė – „ką čia darysi su tuo vaiku, kodėl jis neruošia pamokų?“ – tai ne tik nepadeda, bet ir žaloja vaiką. Vaikas tokiu atveju išmoksta meluoti, manipuliuoti, išsisukinėti. Ir, manau, svarbiausia, ką jis išmoksta – bėgti nuo problemų. Reikia suprasti, kad jei vaikas kažko nedaro ar atsisako ruošti namų darbus, tai ne dėl to, kad tiesiog nenori. Jis susiduria su kažkokia problema, kurios nežino, kaip išspręsti. O vietoj to, kad jam padėtume, mes jį baudžiame. Atsakant į klausimą, kaip motyvuoti vaiką mokytis, aš visada sakau labai paprastai – niekaip. Nes motyvacija yra vidinis dalykas, kuris atsako į klausimą: „Kuo man tai naudinga?“

Ką čia darysi su tuo vaiku, kodėl jis neruošia pamokų?

– Kaip suprantu, tėvai dažnai taiko arba „meduolio“ arba „bizūno“ principą – seną, visiems žinomą schemą. Ką daryti, kad neįsisuktume į tokį užburtą ratą?

– Svarbu nepamesti atsakomybės ir nekaltinti aplinkos – mokyklos, švietimo sistemos, telefonų ar per didelio krūvio. Dažnai tėvai tiesiog taip nusimeta atsakomybę. Aš kviečiu pažvelgti į vidų. Reikia pabandyti padėti vaikui atrasti, kuo mokykla jam gali būti naudinga. Kad jis pats tai suprastų, o ne kad jam būtų primesta. Kai vaikas susiduria su sunkumais – tarkim, neruošia pamokų, nes kažko nesupranta – nereikia pulti versti jį daryti. Reikia padėti jam suprasti, kur slypi problema. Tai reikia daryti su užuojauta, saugumu, empatija, kad vaikas galėtų atsiverti. Kai pavyksta suprasti problemą, labai svarbu nedaryti klaidos – nespręsti jos už vaiką. Reikia padėti jam pačiam atrasti būdus, kaip ją išspręsti. Tuomet vaiko pasitikėjimas savimi auga, jis jaučiasi saugus, o tai skatina atsiverti. Spręsdamas problemas vieną po kitos, vaikas dar labiau motyvuojasi, jaučiasi nugalėtojas, nes įveikia sunkumus. Tokie vaikai dažniausiai mokosi labai gerai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokios yra klaidos, kurias dažnai daro tėvai, kai vaikai tik pradeda lankyti mokyklą?

– Yra nemažas sąrašas, bet aš išskyriau pagrindines. Viena iš jų – nesigilinimas į tai, kokį santykį patys turėjome su mokykla. Su tuo jausmu mes ateiname į tėvystę, ir dažniausiai toks pat požiūris persiduoda ir vaikui. Į tai visada kviečiu atkreipti dėmesį. Dar viena klaida – kai tėvai, bijodami, kad vaikui nepatiks mokykla, pradeda kurti pasakojimus: „Kokia nuostabi mokykla, kokie nuostabūs mokytojai, tikrai susirasi draugų.“ Taip keliami lūkesčiai. Bet situacijos būna įvairios: vaikai susipyksta, susimuša, kažko nepasako, ir tada tėvai pasimeta. Dažnai būna taip – pirmomis dienomis vaikas džiaugiasi, viskas patinka, o po dviejų savaičių nebenori eiti į mokyklą. Dar vienas dalykas – būreliai. Čia nėra nieko blogo, bet dažnai tėvai patys užaugo su tam tikru trūkumu: jų tėvai neturėjo galimybių leisti į būrelius, jie buvo per toli arba tiesiog jų nebuvo. Dabar norisi duoti vaikui tai, ko patys neturėjome. Ir jei dėl to nejaučiama įtampos – viskas gerai. Bet dažnai tėvai sako: „Aš kaip taksistas dirbu, vaikas nedėkingas, visur jį vežioju.“ Tokiu atveju verta sau atsakyti – kodėl aš tai darau? Dar viena klaida – įsitikinimas, kad vaikui per didelis krūvis. Tėvai gaili vaikų, sako, kad per daug pamokų, per daug užduočių. Bet verta pasižiūrėti realistiškai: ar didesnis krūvis yra valandą po pamokų ramiai ruošti namų darbus, ar laiką praleisti telefone, apsikrovus saldainiais?

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra