KELIONĖS Į MOKYKLĄ: KĄ GALIMA NUVEIKTI VAŽIUOJANT AUTOMOBILIU?

Per mokslo metus tėvai ir vaikai daug valandų praleidžia automobilyje, rytais važiuodami į mokyklą ir vakarais grįždami namo. Keliones dažniausiai ilgina spūstys, todėl jame tenka praleisti bent po keletą valandų kasdien. Šios kelionės – puikus laikas, kurį tėvai kartu su vaikais galėtų išnaudoti atviresniems pokalbiams, bendravimui, mokymuisi ar žaidimams.

Tarsi baltas lapas

„Dažnai tėvai dalijasi jauduliu, kad laiko su vaikais vis trūksta – mokykla, būrelių rutina, namų darbai ir pan. Bet ar išnaudojame jį prasmingai? Juk net trumpa akimirka drauge suteikti didelės prasmės ir jėgos. Suprantama, nuolat skubame rytais, pavargę po dienos darbų, bet ar susimąstome, kad dėl chaotiškos rytinės buities ar vakarinio susierzinimo vaikai jaudulį ir nerimą jaučia ilgą laiką, negali susikaupti ir susitelkti. Buitį galime paversti gražia, tik reikia susidėlioti aiškią struktūrą ir jos laikytis“, – drąsina Ligita Neverauskienė, mokslo ir menų mokyklos „Taškius“ pradinio ugdymo vadovė.

Kiekviena diena yra tarsi baltas popieriaus lapas, kuriame galime rašyti naują istoriją ir kurti naujas patirtis. Pasak L.Neverauskienės, edukologija yra menas, kai suaugę kartu su vaikais gali savo laiką paversti kūrybiškai nepaprastu, savaitės dienoms išsirinkdami temas, apie ką kalbėsis važiuodami į mokyklą arba iš jos automobiliu.

Pvz., pasirinkime dieną ir mokykimės drauge užsienio kalbos, klauskime ir atsakykime, žaiskime kalbinius žaidimus ir su atžala vardykime žodžius pagal raides, kurkime istorijas, taip stiprindami kalbinį intelektą, kalbėkime apie pasaulį ir mokykimės kelti klausimus drauge. Aptarkime pranešamas žinias ar orus. Klausykime skirtingų žanrų muzikos, dainuokime ir kurkime ketureilius, o kur dar pamirštos greitakalbės, kurios sukelia juoko ir puikių emocijų. Kai lyja lietus ir lango stiklu juda valytuvas, tai puikus ritmas matematikos žaidimams kurti.

Net ir ilgiausia automobilių spūstis išsisklaidys greičiau, jei tėvai kartu su vaikais laiką automobilyje leis žaisdami kartu.

„Kviečiu žaisti vaizduotės žaidimus, juk miestas – didelė laboratorija, o pro automobilio langą atsiveria įdomus formų ir spalvų pasaulis. Net ir ilgiausia automobilių spūstis išsisklaidys greičiau, jei tėvai kartu su vaikais laiką automobilyje leis žaisdami kartu. Dažnai po darbų paklausiame vaikų, kaip jam sekėsi šią dieną, ir, sulaukę atsakymo „gerai“, pokalbį baigiame. Kalbėkime su vaikais, nebijokime papasakoti jiems savo dienos istorijų, net jei diena nebuvo labai lengva ar sėkminga. Bendrystė ir atvirumas mus sujungia ir suartina“, – teigia L.Neverauskienė.

Skaitymo pratimai

„Pažintis su knyga, skaitymo įgūdžiai formuojami pamažu. Tai ištisinis ir užburiantis procesas – mamos ir tėčio skaitymas ir rami pažintis su knyga, iliustracijų ieškojimai ir mokymasis jas suprasti, knygų be teksto skaitymas, istorijų pasakojimas, kortelių tarsi sceninių dekoracijų naudojimas kūrybiniams žaidimams, vaidinimų ir personažų kūrimas ir pan.

Ugdyti vaiko įprotį skaityti reikia nuolat, jis neatsiranda per vieną akimirką prieš ruošiantis mokyklai. Tėvai turėtų rasti būdų, kaip skaitymą patraukliai integruoti į kiekvienos dienos rutiną. L.Neverauskienė skatina tėvus imtis iniciatyvos ir žaismės saugiai važiuojant automobiliu, kartu su vaiku klausyti audioknygų, būtinai aptariant tematiką, nežinomus žodžius, frazes, skaityti kelio ženklus, vietovių pavadinimus, sekti maršrutą ir pan.

„Klauskite, koks gatvės, kuria važiuojate, pavadinimas, kiek raidžių yra pavadinime. Tegul vaikas išvardija, iš kokių raidžių ir skaičių yra sudaryti priešais važiuojančio automobilio numeriai, kokie užrašai puikuojasi ant miesto pastatų“, – kaip sudominti vaiką raidžių ir skaičių pasauliu, pasakoja L.Neverauskienė.

Patyrimas: pasak L.Neverauskienės, laikas su šeima yra didžiausia vaiko mokykla, kurioje formuojama jautriausia patirtis. L. Neverauskienės asmeninio archyvo nuotr.

Šeima kaip komanda

„Pasitelkę paprastus dalykus galime pasiekti nepaprastų dalykų. Ar dažnai su vaikais kalbame apie jausmus, pagarbą, atsakomybes, pareigas, ar jomis dalijamės? Kartais atrodo, kad suaugusiojo pasaulis kitoks nei vaiko ir mes juos saugome nuo gyvenimo. Kviečiu laiką su šeima paversti didžiausia vaiko mokykla, kurioje formuojama jautriausia patirtis. Įtraukime vaikus į rutinos procesus ir nebijokime reakcijos, kartais reikia kantrybės ir didelio tikėjimo tuo, ką darai“, – dalijasi L.Neverauskienė.

Priklausomai nuo amžiaus, vaikas pagal savo gebėjimus turėtų prisidėti prie bendros šeimos buities ir žinoti savo pareigas. Po dienos darbų šeimai grįžtant namo, tėvai galėtų įtraukti vaikus į vakarienės ruošimo procesą, kartu su vaiku nutarti, ką gamins vakarienei. Aptarti, kokių produktų turite namuose, o kokių trūksta ir reikėtų pakeliui nusipirkti.

„Labai svarbu pasidalyti darbais – taip formuojamas supratimas, kad kiekvieno šeimos nario įsitraukimas – labai reikšmingas“, – pataria L.Neverauskienė.

Ji akcentuoja, kad tokie bendri procesai ne tik stiprina tėvų ir vaikų ryšį, tačiau skatina vaikus mąstyti, domėtis šeimos gyvenimo ritmu, suprasti, kokie pasikartojantys procesai vyksta kasdien, ir, svarbiausia, jausti šeimos bendrumą, ryšio bei dėkingumo saugojimo svarbą.