SUKČIŲ AUKOS PORTRETAS: PSICHOLOGO ĮŽVALGOS NUSTEBINS

Apie sukčius ir jų aukas LNK žurnalistas kalbėjosi su psichologu Klaudijumi Vitkausku.

– Kokie žmonės dažniausiai pasiduoda sukčių manipuliacijoms? Ar įmanoma nupiešti jų psichologinį portretą?

– Tiksliai pasakyti sunku. Daug kur rašoma, kad labiau pasiduoda senyvo amžiaus žmonės, vieniši, bet tikrai galima rasti pavyzdžių, kai pasiduoda ir jauni žmonės ir iš jų išviliojamos didesnės sumos pinigų.

– Ar turi įtakos žmogaus išsilavinimas, socialinė padėtis?

– Sakyčiau, čia yra toks įdomus aspektas, kadangi pats išsilavinimas ne tiek daug turi tos įtakos, kiek žmogaus įsitikinimas, kad jo išsilavinimas yra kažkokia apsauginė priemonė nuo buvimo apgautam. Ir tas, kuris laikys save per protingu ir per daug išsilavinusiu, gali būt rizika, kad tuo bus pasinaudota ir manipuliuojama.

– O socialinė padėtis?

– Socialinė padėtis gali būti esminis faktorius dėl to, kad tie žmonės, kurie yra netekę artimųjų, patiria skyrybas ar kažkokį sudėtingą gyvenimo periodą, gali būti labiau paveikiami. Žmogus, kuris turi kažkokių finansinių skolų, gali lengviau pasiduoti greitai pinigų investicijai.

– Bet kodėl žmogus, turintis finansinių sunkumų, pasiduos sukčių manipuliacijoms greičiau nei tas, kuris neturi?

– Čia esminis faktorius yra tas, kad krizinėse situacijose mūsų kritinis mąstymas tampa labai ribotas. Ir šiaip su amžiumi kritinis mąstymas silpnėja.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar turi įtakos lytis? Galbūt vyrai dažniau pasiduoda sukčiams negu moterys arba atvirkščiai?

– Čia irgi kontraversiška. Lietuvoj daugiau rašoma, kad moterys, į moterų gailestingumą galima apeliuoti, jos labiau gali susitapatint, empatizuot ir padėt. Bet žiūrint užsienio tyrimus randama, kad vyrai gali dar daugiau pasiduoti visokioms apgavystėms, nes jie gali būti labiau savimi įsitikinę.

– Ar gali apgautas vyras tiesiog susigėsti, bijoti aplinkinių reakcijos ir nesikreipti, niekam apie tai nepasakoti?

– Be abejo. Ir tai yra baisiausia, nes turim labai didelį kiekį vyrų, kurie išgyvena krizes ir žudosi, nemoka su jomis susitvarkyt. Labai svarbu kuo greičiau kreiptis į bankus, į policiją.

– Paskambina žmogus iš nežinomo numerio, sako, turiu tau puikią galimybę investuoti tik reikia dabar pat investuoti. Kodėl pas žmones neįsijungią kritinis mąstymas? Atrodo, akivaizdu, koks tau nepažįstamas žmogus skambins ir siūlys kažkur investuoti?

– Čia tikrai apeliuojama į mūsų bendražmogiškas ydas – arba gobšumą, arba norą sukurti kažkokį santykį. Jeigu tai yra investiciniai klausimai, tai labai įdomu ir visi nori praturtėt. Kas liečia vienišumo faktorius, yra labai daug vienišų žmonių ir būna atvejų, kai susirandama informacija per socialinius tinklus, kokie tai yra žmonės, ką išgyvena ir tas kreipimasis gali būt labai tikslingas, pagal tai, ką žmogus mėgsta, kas jam svarbu.

– Patys sukčiai kokius psichologinius triukus naudoja, paveikdami žmones?

Ir tas, kuris laikys save per protingu ir per daug išsilavinusiu, gali būt rizika, kad tuo bus pasinaudota ir manipuliuojama.

– Pagrinde yra manipuliacija ir ta manipuliacija yra per tai, kad kuo greičiau būtų priimamas sprendimas, kad būtent šią valandą yra galimybė užsidirbti labai daug.

– Kodėl yra ta skuba? Ji priverčia žmogų nebemąstyti kritiškai?

– Na, taip. Įsijungia organizmo apsauginės funkcijos – kovok, bėk arba sustink – ir žmogus nebevertina kritiškai situacijos.

– Kokie dar yra jų manipuliavimo metodai?

– Kitas būdas yra tiesiog pateikiant labai daug informacijos. Labai daug klaidinančios informacijos, kaip viskas vyksta, kokie sandoriai, kokios aukštos palūkanos. Žmogus tiesiog gali pasimesti. Kitas būdas yra per grasinimus. Tokiu būdu žmogus arba pasijaus, kad yra svarbus, reikalingas arba bejėgis ir priklausomas. Pavyzdžiui, reikia mylimajam persiųst tūkstančius bilietui ir tada aš tapsiu reikalingas ir sukursiu kažkokį santykį arba artimajam persiųst pinigų. Iš esmės, labai natūralu, kad mes patikim tom istorijom. Bet tikrai labai svarbu stabtelėti, atsikvėpti ir pagalvoti, kas čia vyksta.

– Tai geriausias būdas išvengti sukčių – stabtelėti, pagalvoti, o dar geriau turbūt pasitarti?

– Pasitarti, sakyti, kad negaliu šnekėt, perskambinsiu po 15 min. Tikrai nebus tokios situacijos, kur reikės priimt didelį finansinį sprendimą per 15 min.