– Kodėl dažnai skundžiamės, kad pas kaimyną žolė žalesnė, o mums tai likimo neduota?
– Tai požiūrio klausimas – kaip mes norime viską matyti. Kiekviena nauja galimybė yra pokytis, vadinasi, turi kažką keisti. Jei tau netinka toks gyvenimas, ką tu darai kitaip, kad pasiektum kitokį?
Tada atsiranda momentas, kai pats nenori kažko daryti arba kartais net nežinai, ką daryti, todėl lengviau papilti purvo, supykti ant kito, kuris daro. Kartais mums atrodo, kad štai tas žmogus yra laimės kūdikis, tačiau mes nematome, kiek jis stengėsi, kiek įdėjo darbo ir kiek visko slypi už to rezultato.
Labai svarbu, kaip priimame mums duotas galimybes. Kartais žmonės sako: „O, kaip jam sekasi.“ Bet ką jis padarė, kad jam sektųsi? Dažnai tokie žmonės įdeda labai daug pastangų.
– Jei žmogus panoro keistis, nuo ko jam pradėti?
– Pirmiausia – nelaukti pirmadienio. Dažnai norime pradėti nuo pirmadienio, sausio 1-osios ar dar kurios nors dienos. Tada ateina tas pirmadienis, ir savęs klausiame: ką man dabar daryti, kuriuos įpročius keisti? Juk sėkmė nestovi už durų – kažką reikia pradėti daryti.
Kartais žmogus galvoja, kad jam patogiau būti ten, kur viskas pažįstama ir suprantama, užuot vėl pradėjus iš naujo. Jeigu pačiam neišeina suprasti, ko norisi ir kuria kryptimi eiti, šiais laikais gali padėti verslo psichologai, psichologai, karjeros konsultantai ar net dirbtinis intelektas.
Visada rasime priežasčių, kodėl nedaryti, bet visada galime rasti ir priežasčių, ką daryti. Kartais žmonėms pasiūlau pasiimti tam tikrą knygą, pradėti nuo jos, o jie sako: „Oi, neturiu laiko, esu pavargęs, man neišeina skaityti.“ Tada klausyk. Žinote, nesvarbu, kokį patarimą duodi, žmogus randa būdą, kaip tą patarimą sumenkinti.
Kol pats nenori keistis, tol gali ieškoti bet kokių patarimų ir juos menkinti. Žmoguje turi atsirasti vidinis įsitikinimas, kad jam nebetinka taip, kaip yra.
Tada reikia pradėti žvalgytis aplink: gal šalia yra žmonių, kurie įkvepia, patinka. Kartais pasiūlau pažiūrėti net į tuos, kurie labai erzina, į kuriuos žiūri ir negali pakęsti. Gal būtent tas žmogus yra ten, kur ir pats norėtum būti, arba daro tai, ką pats norėtum daryti.
– Bet tam juk reikia būti sąžiningam su savimi.
– Būtent. Tačiau būti sąžiningam su savimi ir yra kelias į meilę sau. Tau nereikia meluoti sau. Nori meluoti aplinkai? Prašau. Bet nebemeluok sau. Tas žingsnis į pokytį ir yra sakyti sau tiesą.
Nori meluoti aplinkai? Prašau. Bet nebemeluok sau.
– Kas yra mikrosmurtas? Ar jis kinta darbo ir šeiminėje aplinkoje?
– Jis tarsi nėra piktybinis. Pavyzdžiui, kai mums sako: „Yra, kas ir geriau padaro“ arba „Ne taip padarėte planą, tai ką dabar toliau darysite?“ Gali jausti, kad tuose žodžiuose yra ne džiaugsmas, o panieka ir pašaipa.
Tada supranti, kad kažkas ne taip: tau skauda, nepatogu, nepatinka. Tačiau mes, lietuviai, esame įpratę pakentėti. Įprastai tokį smurtą taiko tie, kurie yra aukštesnėse galios pozicijose.
Pastebėjau, kad vadovas, kuris pasitiki savimi ir tiki savo gebėjimais, niekada nemenkins kito ir nenaudos jokio smurto. Bet tas, kuris savimi nepasitiki, kuriam nepavyksta ir neišeina, visą laiką pradės tai taikyti.
Žmonės, kurie su tuo susiduria, turi išmokti tai atpažinti ir sustabdyti. Jei jauti, kad tave žemina, galima pažiūrėti tam žmogui į akis ir paklausti: „Jūs norėjote mane pažeminti?“ Po tokio klausimo žmogus dažnai pasimeta.
– Kiek mūsų, lietuvių, galėtų sau leisti paklausti tokio dalyko?
– Kol į vadovą ar statusą žiūrime ne kaip į žmogų, o kaip į kažką aukščiau, tai yra kalba apie mūsų savivertę. Kai pasitikime savimi ir turime aukštą savivertę, į kiekvieną žmogų žiūrime kaip į žmogų, nes visi esame žmonės.
Tai tik statusas. Vadovas turi įkvėpti ir padėti žmogui pasiekti rezultatą. Kai pakeičiame požiūrį – kad ne mane turi nubausti, o mes kartu turime siekti rezultato – keičiasi ir būsena.
Visada klausiu: ką labiausiai galite prarasti? Darbą? Jeigu jūs gerai dirbate, visada rasite kitą poziciją.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai