Pandeminiai metai iš beveik dešimties procentų lietuvių atėmė mokėjimą džiaugtis gyvenimu. Psichologai sako nesistebintys, mat karantino sukelta nežinomybė vargina, praneša LNK žinių tarnyba.

Ne visiems lietuviams gyvenimas suteikia progą pasijuokti. Vilniaus centre sutikti praeiviai sako, kad svarbiausia gyvenime rasti tai, kas teikia džiaugsmą.

„Geras oras, geros knygos, teatras, moterys, seksas, pinigai. Tai va tokie dalykai teikia džiaugsmą“, – vardijo jaunas vyras.

„Labiausiai šeima, vaikai, anūkai. Daugiau nieko nereikia“, – tvirtino vyresnio amžiaus moteris.

Juoko jogos trenerė Kristina Laučienė įsitikinusi: meilės gyvenimui raktas yra rūpinimasis savo emocine savijauta.

„Suaugęs žmogus, kai jau prieina tą ribą, kai taria, na, jau nebegaliu, tada atranda laiko ir juoko jogai“, – pasakoja Kristina.

61 proc. žmonių Lietuvoje džiaugiasi gyvenimu. Tačiau tyrimą atlikę specialistai sako, kad iki pandemijos buvome laimingesni.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše

„Pandemijos įtaka buvo didžiausia pasitenkinimo kritime. Tačiau nereikia pamiršti, kad pandemija kai kuriems žmonėms nulėmė ir finansinius dalykus“, – sakė „EY“ konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas Linas Dičpetris.

Pandemijos įtaką pastebėjo ir Kristina. Ji juoko užsiėmimus veda nuotoliniu būdu ir pripažįsta nustebusi, kad juoktis galima ir per kompiuterio ekraną.

Iki pandemijos daugiau kaip 70 proc. lietuvių džiaugėsi savo gyvenimo kokybe – šeima, karjera, uždirbamais pinigais. Psichologai sako, kad pandemija išvargino žmones ir to džiaugsmo nebepakanka.

„Žmonės išsekę ir nuo suvaržymų, ir nuo situacijos, kurios negali kontroliuoti“, – tvirtino psichologė Inga Budvytytė.

Vis dėlto statistiką stebintys specialistai sako, kad lietuviai – ne pati liūdniausia tauta. Vakarų Europos šalių gyventojai dabar džiaugiasi dar mažiau.