Daugiau apie tai kalbėjo VU Psichologijos instituto docentė Inga Truskauskaitė.

– Abiturientai tikriausiai jau dabar jaudinasi. Kiek stresuoti yra normalu?

– Apskritai stresas yra labai normali žmogaus reakcija. Ji mums padėjo išgyventi tūkstantmečius. Nebūtų streso – nebūtų mūsų čia.

– Stresas yra nemalonus dalykas.

– Iš tiesų – ne visai taip. Tai yra mūsų reakcija į iššūkį. Kai kas nors atsitinka, mums reikia greičiau reaguoti, būti labiau susikoncentravus. Mūsų kūnas pasiruošia ir sako: gerai, padarykime tą dalyką. Man atrodo, kad stresuoti prieš egzaminus yra normalu. Tai yra iššūkis, kurį reikės įveikti. Žinoma, jeigu stresą patiriame kiekvieną dieną ir atrodo, kad visko per daug, nebegalime atlikti savo kasdienių dalykų, tada reikėtų susimąstyti.

– Kodėl yra stresuojama prieš brandos egzaminus? Jauti stresą – nežinai, kaip pavyks. Kitas dalykas – apie brandos egzaminus mokiniai žino 12 metų, tarsi galėtų žingsnis po žingsnio pasiruošti tam.

– Man atrodo, kad stresas yra ne tiek apie pačius egzaminus, nes jiems moksleiviai ruošiasi. Labai skatinčiau pasitikėti mokytojais ir savimi, kad per tuos metus yra daug ko išmokta. Man atrodo, kad įtampą kelia tai, jog tai yra toks didelis įvykis, nuo kurio priklauso visas likęs gyvenimas. Tas suvokimas ir kelia siaubingą įtampą, kuri kartais virsta į sąstingį ir negalėjimą nieko daryti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Stresas yra tik neigiamas dalykas? Ar yra kažkokių nežinomų psichologinių dalykų, kuriais galime tą stresą paversti bent kokiu nors pliusu?

– Pirmiausia – kai stresas yra trumpalaikis, tarkime, atėjus į egzaminą, įtampa sukyla – tai yra labai geras dalykas. Taip veikia mūsų kūnas, padeda susikoncentruoti ir atlikti užduotį. Stresas pasidaro blogas dalykas tada, kai jis trunka ilgą laiką arba iššūkis yra toks didelis, kurio negalime įveikti. Tada, kaip minėjau, einame į sąstingio būseną. Tačiau net ir tada, jeigu patiriame daug streso ir ilgą laiką, viskas priklauso nuo to, kas yra mūsų galvose. Tai rodo moksliniai tyrimai – sugalvojau ne pati. Jeigu galvojame, kad stresas mums kenkia, tada jis iš tiesų kenkia labiau – tai paveikia netgi fiziologines reakcijas. Jeigu galvojame, kad kūnas ruošiasi iššūkiui, jeigu pradeda drebėti rankos ir greičiau plakti širdis, reikia sakyti: puiku, mano kūnas ruošiasi iššūkiui, labai gerai.

– Nors tai skamba ganėtinai keistai.

– Skamba keistai, neįprastai, nes niekas mūsų to nemokė. Psichologija atsirado palyginti neseniai – mes tik dabar pradedame taikyti ją savo gyvenime. Iššūkiai pasikeitė – kažkada streso reakcija buvo tam, kad pabėgtume nuo liūto. Yra liūtas – sukyla stresas – pabėgame. Dabar tas liūtas trunka mėnesiais. Žodžiu, arba reikia išeiti į sceną, arba išlaikyti egzaminus – liūtas visai kitoks. Dėl to turime išmokti, kaip su streso reakcijomis susitaikyti arba kaip jas nukreipti, kad panaudotume tikslų siekimui, o ne tiesiog norėtume pabėgti iš egzamino.

– Kaip nusiraminti prieš egzaminą?

– Čia gali labai padėti mūsų kūnas. Streso reakciją reikia pasitikti, o ne nuo jos pabėgti. Jeigu jaučiame, kad dreba rankos ir kojos, nebesinori kažką daryti, yra keletas dalykų, ką galime padaryti su savo kūnu, kad nusiramintume. Pavyzdžiui, vienas iš dalykų yra panaudoti savo kvėpavimą – bet ne šiaip giliai kvėpuoti, o iškvėpti ilgiau nei įkvėpti. Kai iškvepiame, mūsų širdis sulėtėja, o kai įkvepiame – truputį pagreitėja. Jeigu padarome ilgesnį iškvėpimą – tokiu būdu sureguliuojame savo fiziologinę reakciją. Mūsų kūnas pasijunta saugiau. Jeigu turime laiko ilgiau iškvėpti – reiškia, kad didelio pavojaus čia nėra.

– Dar vienas dalykas kalbant apie stresą ir egzaminus – tėvai. Kiek jie prisideda?

– Žinutė tėvams būtų tokia: vaikai ir taip patiria didelį spaudimą, jie yra protingi ir suvokia, kad nuo to priklauso jų ateitis. Bumbėjimas, kad čia labai svarbu, nepadeda ir kuria didesnį spaudimą. Kuo didesnis spaudimas – tuo norisi tą spaudimą stumti atgal. Tai yra normali žmogiška reakcija. Nė vienas žmogus nemėgsta, kai jam aiškina, ką daryti. Tuo laikotarpiu reikėtų kažkaip tėvams iškvėpti ir įkvėpti, nuraminti savo stresą, nes žinome, kad yra labai neramu dėl savo vaikų ateities. Duoti kiek įmanoma daugiau palaikymo, o paaugliai, jeigu jaučia, kad prieš egzaminus labai baisu ir tėvai nepadeda – taip ir įvardinti, paklausti, ar galėtų palaikyti, o ne dar labiau spausti.