Psichologė: galvojimas „norėsiu nerūkyti ir nerūkysiu“ – ne visada veiksmingas | Diena.lt

PSICHOLOGĖ: GALVOJIMAS „NORĖSIU NERŪKYTI IR NERŪKYSIU“ – NE VISADA VEIKSMINGAS

Rūkymas vis dar išlieka vienu iš dažniausiai pacientų, sergančių išemine širdies liga ir periferinių arterijų ligomis, nustatomų rizikos veiksnių. Kaip pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo – Kulautuvos reabilitacijos ligoninės – psichologė Renata Petrukonytė, apie didžiulę šio įpročio žalą sveikatai žmonės paprastai susimąsto tik susirgę.

„Vienas rūkymo metimo programos dalyvis apie rūkymo daromą poveikį pagalvojo tik patyręs miokardo infarktą. Tai ir tapo svarbiausiu motyvu atsisakyti rūkymo. Vyras intensyviai rūkė apie 40 metų po vieną cigarečių pakelį per dieną. Tokiems žmonėms svarbu ne tik gydyti rūkymo sukeltą ligą, bet ir išsiaiškinti, kodėl žmogus turi šį įprotį“, – sako R. Petrukonytė.

Psichologo konsultacijų metu nustatyta, kad fizinė priklausomybė nuo nikotino buvo vidutinio stiprumo. Nors pacientas bandė mesti rūkyti ne kartą, tačiau patirdavo dažnus atkryčius, o ilgiausiai nerūkyti pavyko dvejus metus.

Svarbu ne tik gydyti rūkymo sukeltą ligą, bet ir išsiaiškinti, kodėl žmogus turi šį įprotį.

„Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje buvo įvertinti paciento rūkymo įpročiai, priežastys, motyvacija mesti rūkyti ir sudarytas rūkymo metimo planas. Atsižvelgus į paciento sveikatos būklę, nuspręsta, jog jam lengviausia mesti rūkyti – mažinant surūkomų cigarečių skaičių. Vyras noriai lankė psichologo konsultacijas, dalijosi savo sunkumais ir aktyviai dalyvavo rūkymo metimo plano sudaryme. Išvykdamas iš reabilitacijos jis buvo sumažinęs surūkomų cigarečių skaičių iki 4 per dieną. Po pusės metų, grįžęs į reabilitaciją po planuotos operacijos, pacientas džiaugėsi, kad jam pavyko visiškai atsisakyti žalingo įpročio, – rūkymo metimo planas jam labai padėjo“, – apie sėkmingą paciento patirtį pasakojo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės psichologė.

Rūkymas yra lėtinė liga, kuriai būdingi tam tikri fiziniai ir psichologiniai abstinencijos simptomai, skatinantys užsirūkyti. Rūkantiesiems būna nelengva pripažinti, kad jų rūkymą palaiko psichologiniai faktoriai, darantys įtaką jų surūkomų cigarečių skaičiui.

„Sėkmingai mesti rūkyti padeda asmeninis rūkymo metimo planas, kuris sudaromas su psichologu. Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje pacientai gauna psichologinį palaikymą, mokosi įveikti abstinencijos sunkumus, kylančius metant rūkyti, aptariamos galimos kritinės situacijos,“ – aiškino R. Petrukonytė.

ELTA primena, jog Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninė nuo 2017 metų vykdo projektą, kuriuo siekiama sumažinti rūkančių pacientų skaičių. Psichologo konsultacijų metu analizuojami rūkymo įpročiai ir priežastys, įvertinami psichologiniai rūkymą palaikantys faktoriai, nustatomas fizinės priklausomybės lygis.

Kaip praneša Kauno klinikos, rūkymo metimo programos metu 41 žmogus sėkmingai atsisakė rūkymo, 44 programos dalyviai vykdo sudarytus rūkymo metimo planus ir sėkmingai sumažino surūkomų cigarečių skaičių, o penkiems programos dalyviams skirta papildomai pakaitinė nikotino terapija tęsiant ją ir namuose.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS