PSICHOTERAPEUTAS E. LAURINAITIS: IR ŠIUOLAIKINIAM ŽMOGUI REIKIA MITO

Dažnam žmogui mitas asocijuojasi su senove. Tarsi tai būtų neatmenamais laikais ir savaime atsiradęs pasakojimas, dažniausiai šiandien prisimenamas kaip klasika. Labai retai pagalvojame apie mito šiuolaikiškumą. Kaip senovės mitai atsiliepia mūsų kasdieniame gyvenime?

Dar rečiau pagalvojame apie galimą mito autorystę. Gal Sizifo mitas nėra liaudies kūryba, gal jį kažkada sugalvojo graikų rašytojas, kurio vardo neišliko? Galiausiai – ar mitai gali būti kuriami dabar? Apie visa tai kalbamės su profesioriumi, psichiatru ir psichoterapeutu Eugenijumi Laurinaičiu.

– Ar lengva šiuolaikiniam žmogui, kuris remiasi mokslu ir faktais, tikėti mitais?

– Pradėkime nuo to, kad ir šiuolaikinis žmogus turi gana daug įvairiausių nesąmoningų lūkesčių, tikėjimų ir netikėjimų. Šiuolaikinis žmogus nėra toks racionalus, toks tikintis faktais, kaip galvojome anksčiau. Taigi mitas reikalingas ir šiuolaikiniam žmogui. Dažnai eidami ir pamatę prieš akis takeliu perbėgusią katę, nusispjauname pro kairįjį petį. Mūsų visuomenėje pilna ritualinių dalykų, kurie ir yra paremti mitologija. Tvirtinti, kad mitas yra tik praeities fenomenas, tikrai negalime. Mitai egzistuoja ir šiuolaikiniame pasaulyje, tik dažnai jie gyvuoja kaip literatūros žanras. Tokie yra ir miesto mitai. Šie mitai yra apie šiuolaikinį miestą ir jo žmones, bet ne apie antikinius įvykius, reiškinius ar žmones. Toks mitas gali būti kūrybinis impulsas, veiksmas, duodantis bendrumo jausmą.

Mitas galiausiai susikurs tada, kai visi kurie dalyvauja, toleruos ir priims vieni kitus, suprasdami to mito tikslą.

– Ar mito galia ir poveikis visuomenei nesumažėjo?

– Mitai anksčiau turėjo sąmoningąją galią, žmogus galėjo su kažkuriais mito įvykiais indentifikuotis, ieškoti mitologiniame gyvūne ar reiškinyje pagalbos ar savo problemų sprendimo. Dabar mitas turi mažiau galios. Bet kada pradedame analizuoti žmogaus elgesį, kuris rodo tikrą vidinę įsitikinimų prasmę, mitologija ten dar veikia. Galiausiai, jeigu protas ar mokslas nepasiūlo sprendimo ar išeities, žmogus išeitį vis tiek randa, ir tas sprendimas gali būti paremtas mitologija. Žmogus sprendimus priima pats, bet jeigu jis yra toks, kuriam reikia paspirties, impulso arba paramos, priimant savo sprendimus, kodėl tai negalėtų būti šiuolaikinis mitas, kuris yra sukurtas.

– Kuo mitas yra psichoterapinis?

– Mitas yra kūrinys, skirtas tam tikrai funkcijai. Kalbant apie žmonių elgesio reguliavimo būdus, mitas gali padėti atsakyti, kaip spręsti savo kasdienio gyvenimo problemas. Pavyzdžiui, mite gali parodyti, kokių dalykų nedaryti, kas turi blogų padarinių ne tik tam, kuris tai daro, bet ir visiems aplink jį. Mituose dažnai yra katastrofinių motyvų ir jie dažniausiai yra pagrįsti pykčiu, pavydu, kerštu. Tai čia galime kalbėti apie psichoterapinę mito prevenciją.

– Kaip sukuriami nauji mitai?

– Tiek ankstesniais, tiek ir šiais laikais mitas yra tautosakos dalis. Kalbant apie šių laikų mitą ir mitologinius kūrinius, garsiausiu šiuolaikinio mito kūrėju laikyčiau Johną Ronaldą Reuelį Tolkieną ir jo kūrinius: "Hobitą", "Žiedų valdovą". Šie ir kiti J.R.R.Tolkieno literatūros kūriniai pagrindžia šiuolaikinio mito kūrimo idėją. Reikia tik atkreipti dėmesį, kad šiuolaikiniai mitai egzistuoja kaip pusiau realybė. Pavyzdžiui, autorės Joanos Rawling "Hario Poterio" serija yra šiuolaikinė mitologija. Mes suprantame, kad tai nėra realybė, bet vis tiek reaguojame į ten aprašytus charakterius ir įvykius, kaip mums pažįstamus, suprantamus ir realius. Tai ir yra šiuolaikinės mitologijos atsiradimo šaltinis.

– Ar gali mitą susikurti bendruomenė, miestas?

– Jeigu norime sukurti mitą specialiai miestui, reikėtų galvoti apie jo funkciją: kokia ji galėtų ir turėtų būti. Jeigu mes kalbame apie to mito emblemiškąjį poveikį – miestas ėmė ir susikūrė sau mitą, tokiu atveju mes kalbame apie gryną literatūros kūrinį, sukurtą daugelio autorių. Labai svarbu būti atviriems idėjoms, siužetiniams posūkiams, todėl kad mitas galiausiai susikurs tada, kai visi, kurie dalyvauja, toleruos ir priims vieni kitus, suprasdami to mito tikslą. Bendrame kūrinyje reikia surasti jungiantį motyvą ir visą šią medžiagą stilistiškai suderinantį autorių. Šis autorius taip pat turi turėti viziją, ką šis mitas turėtų pasakyti apie miestą jo gyventojams ir svečiams.