PSO teigia, kad nors pastaraisiais metais savižudybių skaičius pasaulyje šiek tiek sumažėjo, pažanga kovojant su šia problema vis tiek yra gerokai per lėta.

2021 metais – paskutiniais metais, kurių duomenys yra prieinami – pasaulyje įvyko apie 727 000 savižudybių, nurodė Jungtinių Tautų sveikatos agentūra.

„Pasaulyje savižudybė yra daugiau kaip vienos iš 100 mirčių atvejų priežastis, o kiekvienam mirties atvejui tenka 20 bandymų nusižudyti“, – sakė PSO Neinfekcinių ligų ir psichikos sveikatos departamento laikinoji vadovė Devora Kestel.

Šios savižudybės „palietė daugybę kitų žmonių gyvenimų ir atėmė maitintojus, o draugai, globėjai ir artimieji buvo priversti kovoti su neįsivaizduojamais sunkumais“, – sakė ji žurnalistams.

PSO ataskaitoje „Pasaulinė psichikos sveikata šiandien“ pabrėžiama, kad savižudybės išlieka pagrindine jaunų žmonių mirties priežastimi įvairiame geografiniame bei socioekonominiame kontekste.

Joje pažymima, kad 2021 m. tai buvo antra pagrindinė 15-29 metų amžiaus merginų bei moterų ir trečia – tos pačios amžiaus grupės vyrų mirties priežastis.

Nepaisant to, kad 2000-2021 m. pasaulyje 35 proc. sumažėjo amžiumi pakoreguotas savižudybių skaičius, pasaulis vis dar nepasiekia užsibrėžto tikslo: vietoj siekiamo savižudybių skaičiaus sumažinimo trečdaliu 2015-2030 m., dabartinė pažanga rodo, kad bus pasiektas tik 12 proc. sumažėjimas, teigia PSO.

Psichikos sveikatos paslaugų pertvarkymas yra vienas iš aktualiausių visuomenės sveikatos iššūkių.

„Stagnacija“

Savižudybių skaičius sumažėjo visuose regionuose, išskyrus Amerikos žemyną, kur per tą patį laikotarpį šis skaičius išaugo 17 proc. Beveik trys ketvirtadaliai visų savižudybių įvyksta mažesnių pajamų šalyse, kuriose gyvena didžioji dalis pasaulio gyventojų.

Nors turtingesnėse šalyse savižudybių skaičius, tenkantis tam pačiam gyventojų skaičiui, yra didesnis, jį sunku palyginti, nes jose ir duomenys surenkami tiksliau nei mažesnių pajamų šalyse, teigiama PSO ataskaitoje.

Agentūra įspėja, kad nors savižudybių skaičius po truputį mažėja, psichikos sutrikimų, tokių kaip nerimas ir depresija, paplitimas didėja.

„2011-2021 m. psichikos sutrikimų turinčių žmonių skaičius augo sparčiau nei pasaulio gyventojų skaičius“, – teigiama ataskaitoje.

Naujausiais duomenimis, daugiau nei milijardas žmonių gyvena su psichikos sveikatos sutrikimais.

PSO išreiškė ypatingą susirūpinimą dėl didėjančių jaunimo psichikos sveikatos sutrikimų.

Nors šį augimą greičiausiai lemia daugybė veiksnių, PSO Psichikos sveikatos skyriaus vadovas Markas van Ommerenas teigė, kad „dvi pagrindinės hipotezės yra socialinė žiniasklaida ir COVID pandemijos poveikis“.

Šiame kontekste PSO išreiškė susirūpinimą dėl investicijų į psichikos sveikatą visame pasaulyje „stagnacijos“, nes vidutinės vyriausybės išlaidos psichikos sveikatai išlieka vos 2 proc. visų sveikatos biudžetų, t. y. nepakitusios nuo 2017 m.

Visame pasaulyje tik devyni procentai depresija sergančių žmonių gauna gydymą, nurodo PSO.

„Psichikos sveikatos paslaugų pertvarkymas yra vienas iš aktualiausių visuomenės sveikatos iššūkių“, – sakoma PSO vadovo Tedroso Adhanomo Ghebreyesuso pareiškime.