Kuo galima pakeisti socialinius tinklus, aiškino Vilniaus privačios gimnazijos vykdomoji vadovė Agnė Liubertaitė.

– Ką rodo tyrimai – ar socialiniai tinklai yra žalingi vaikams?

– Tikrai būtų sudėtinga pasakyti vienu žodžiu – žalingi arba naudingi, tačiau turime daug duomenų, ir tie duomenys jau yra nuo 2010 metų, kai pasirodė pirmasis patiktukas „Facebook“. Tada turime duomenis jau nuo 2012 metų, kai „Instagram“ pradėjo valdyti ne tik širdis, bet ir kišenes, nes ten vyko atskiras pasaulis. Ir iš tiesų tie duomenys yra klaikūs. Savižalos rodiklis auga, vaikų vienišumo lygis auga, priklausymo mokyklai lygis žemėja, didžiulės psichinės sveikatos problemos – depresija, valgymo sutrikimai – prasideda, atrodo, nuo 2012 metų. Yra viena iš hipotezių, ir tikrai labai stipri hipotezė, kad socialiniai tinklai padarė labai stiprią įtaką.

Socialiniai tinklai sukuria atskirą gyvenimą kišenėje, kuris netgi trikdo kasdienį gyvenimą.

– Bet jūs kalbate apie tikrai rimtus sutrikimus. Kuo socialiniai tinklai čia prisidėjo arba kodėl jie padarė įtaką?

– Tyrimai rodo, kad socialiniuose tinkluose labiausiai vyksta patyčios ir lyginimasis. Žvelgiant iš edukologinės pusės, jei tam tikras turinys pasiekia vaiką ne tam tikru metu, kai jis pakankamai nesusiformavęs, tai daro didelę įtaką. Kodėl ant tam tikrų filmų rašome „N-18“? Nes tai daro tiesioginę įtaką vaikui – išsigąsta, prasideda nemiga. Labai panašiai ir su socialiniais tinklais – kuomet jie pasiekia vaikus, kurie dar neužaugę, mentaliai nesubrendę, jie patiria didžiulį perversmą. Tyrimai rodo, ir tai objektyvi statistika, kad per socialinius tinklus ateina pirmasis pornografinis turinys, pavyzdžiui, berniukams. Mergaitėms tai būna kūno kultas, prasideda lyginimasis ir tai matoma nuo ankstyvojo amžiaus – netgi nuo 9 metų iki brandžių suaugusių moterų.

Atkreipkime dėmesį į filtrų erą: pas gydytojus ateina moterys, kurios nešasi savo nuotraukas su filtru. Tai masinis reiškinys. Yra ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, ji daro PISA testavimus. Kas trejus metus kiekvienas penkiolikmetis, tame tarpe ir Lietuvos penkiolikmečiai, atlieka testavimus, ir paaiškėjo, kad 30 proc. vaikų pamokose blaško išmanieji įrenginiai. Ką tai reiškia? Vaikus blaško, kai reikia susikaupti matematikoje, o telefonas supypsi ne laiku ir ne vietoje. Socialiniai tinklai sukuria atskirą gyvenimą kišenėje, kuris netgi trikdo kasdienį gyvenimą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jūs, kaip specialistė, nuo kada rekomenduotumėte vaikams pradėti naudotis socialiniais tinklais ir kodėl atžagariai žiūrime į tėvus, kurie draudžia vaikams paaugliams turėti socialinius tinklus, lyg jie ribotų vaiko laisvę?

– Leiskite perfrazuoti šiek tiek ciniškai: nuo kada rekomenduotume užsirūkyti pirmą cigaretę? Jei žiūrime pagal įstatyminę bazę, socialiniai tinklai leidžiami nuo 13–14 metų. Šis faktorius susijęs su asmens duomenų apsauga. Bet ne veltui sakoma: kuo vėliau vaikas pradės naudotis telefonais, tuo geriau, nes turinys ir algoritmai veikia pavojingai.

Socialiniuose tinkluose nėra vien tik labai pozityvi, naudingo turinio informacija, bet yra ir labai daug šiukšlių, kurias reikia validuoti. Vaikui reikia išmokti validuoti ne tik informaciją, bet ir emocinį foną. Tyrimai rodo, kad socialiniuose tinkluose praleidus daugiau nei 30 minučių nuotaika prastėja – tai galioja tiek vaikams, tiek suaugusiems. Pažiūrėkime prieš miegą – nuotaika dažnai būna blogesnė. Reikia mokėti kovoti su šiais mechanizmais prieš naudojantis socialiniais tinklais. Visas pasaulis skelbia ir mūsų „EdTech“ asociacija skelbia: kuo vėliau vaikas įsitrauks į šį pasaulį, tuo geriau.

Agnė Liubertaitė / LNK vaizdo įrašo stop kadras

– Ką daryti, koks yra tėvų lygis šitoje problemoje?

– Tėvų lygis yra ypatingai stiprus. Viskas formuojasi šeimoje – taip, kaip kadaise davėme įrenginį, nupirkome, sukūrėme socialinius tinklus. Turėtume stebėti, tikrai žiūrėti, išdrįsti pamatyti ir būti su vaiku. Reikia pamatyti, kada vaikas nuliūsta: ar pablogėjo nuotaika po to, kai išsitraukęs telefoną panaršė. Labai svarbus faktorius, jei telefonas, socialiniai tinklai – vadinkime kaip norime, nes jeigu ne telefonas, tai bus planšetė, kompiuteris – išstumia ką nors iš rutinos, pavyzdžiui, bendravimą su draugais, gyvą kontaktą, kuomet galime skaityti emocijas, galime susipykti ir susitaikyti, kai išstumia sportą ar fizinį judėjimą. Tyrimai sako, kad judėjimas atitolina visus sveikatos iššūkius.

Taip pat šie įrenginiai išstumia svarbų dalyką – miegą. Paaugliams ypatingai svarbu miegoti nuo 8 iki 10 valandų, pradinukams 9–12 valandų, tai yra miego higiena. Jei matome, kad rutina sutrikusi, ką daryti tėvams? Jiems reikia įsikišti. Nesakyti, kad vaikui reikia dabar padėti ir nebedaryti ko nors, bet drauge eiti į kiemą, pasivažinėti dviračiais, drauge būti su vaiku. Reikia atstoti socialinį tinklą savo mikro šeimos tinkle. Tėvams reikia būti su vaiku.