TINKLARAŠTININKĖ G. VALAVIČIŪTĖ APIE STEREOTIPUS: JEI STAMBUS, NESVEIKAI MAITINIESI

Stiliui ir grožiui, draugams ir mylimiesiems dydis – tikrai nesvarbu, tvirtina tinklaraštininkė Giedrė Valavičiūtė, metusi iššūkį stereotiniam požiūriui į išvaizdą.

Drąsi laikysena ir stilingi, ryškiaspalviai prie kūno prigulę drabužiai anaiptol neprimena moters, kuriai dydžiai keltų susirūpinimą. Tačiau prieš daugelį metų dar kėlė. Giedrė prisimena, kad jos kūnas jau nuo vaikystės nepakluso vadinamiesiems grožio standartams, o bendraamžių patyčios nubraukė beveik visus malonius prisiminimus iš vaikystės.

„Aš jau gimiau putli. Kiek save prisimenu, visada buvau putli. Pirmas susidūrimas su kūno neatitikimu standartams buvo pradinėse klasėse“, – prisimena G. Valavičiūtė.

Vienokios ar kitokios patyčios, girdimos beveik kiekvieną dieną mokykloje, Giedrei suteikė galimybę užsiauginti papildomą šarvų sluoksnį. Septynias mokyklas dėl kitų priežasčių pakeitusi pašnekovė neslepia, kad ne kartą iš vaikų sulaukė ne tik pajuokos ir skaudžių žodžių, bet ir fizinio smurto.

Giedrė pasakoja ne kartą pasidavusi norui bet kokia kaina sulieknėti, tačiau rezultatai būdavo trumpalaikiai ir galiausiai sunkios pastangos vis tiek nueidavo perniek – kūnas grįždavo į įprastą savo būseną. Supratusi, kad be rimtų specialistų pagalbos neapsieis, prieš kelerius metus Giedrė kreipėsi pagalbos į Valgymo sutrikimų centrą. Pasak pašnekovės, į centrą ji kreipėsi tik tam, kad kvalifikuota dietologė skirtų stiprią dietą.

Dietos mitybos specialistė tada taip ir nepaskyrė, tačiau būtent nuo tos dienos Giedrės gyvenimas pradėjo keistis.

„Vyko intensyvus mėnesio darbas, kur tu gauni 30 dienų nedarbingumo lapelį ir nuo ryto iki vakaro dirbi grupėse, su veidrodžiu, su psichologu, su maistu. Tu analizuoji ir stebi, kas vyksta tavyje. Labai įdomios moterys buvo susirinkusios. Ne tik anoreksija ar bulimija sergančios merginos, bet ir vyresnio amžiaus moterys. Tada aš pradėjau galvoti, kad tobulumo kaip ir nėra. Jeigu aš pasieksiu tą tobulą svorį, kuris turėtų būti, tai tada vėl kažkas bus negerai“, – pasakoja Giedrė.

Reportažo herojė prisimena skaičiusi, kad teigiamas požiūris į save, savęs mylėjimas nėra galutinis tikslas, nėra taip, kad tu tai pasieksi ir viskas. Pasak jaunos moters, tai yra viso gyvenimo kelionė, tu visada turi su savimi dirbti, save stebėti, analizuoti, motyvuoti ir nepasiduoti.

Suaugusiųjų pasaulyje patyčios ne tokios atviros kaip vaikystėje, o visuomenės spaudimas kitokios išvaizdos arba kitokio mąstymo žmonėms dažniausiai išreiškiamas rafinuočiau ir gudriau, pastebi Giedrė. Nors dabar jauna moteris į nekorektiškas pastabas dėl apkūnumo dėmesio nebekreipia, ją vis dar erzina žmonės neva besirūpinantys jos sveikata ir bandantys primesti savo nuomonę, kurios niekas neprašo. Tokių žmonių, pasak Giedrės, yra ne vienas.

„Jeigu jūs norite gydyti žmones, eikite į ligonines ir gydykite. Ten labai daug ligonių, kuriems reikia pagalbos. Jeigu jūs norite prižiūrėti žmones, eikite ten, kur reikia jūsų paslaugų. Tiek lieknas, tiek storas žmogus turi sveikatos problemų, bet mes nelabai esame linkę patarti lieknam žmogui sveikai maitintis, kadangi nesveika mityba labai aiškiai yra susieta su stambiu kūnu. Sveika mityba reikalinga tiek vienam, tiek kitam žmogui“, – įsitikinusi Giedrė.

Visas pokalbis su iniciatyvos „Dydis nesvarbu“ autore G. Valavičiūte – laidos „Stilius“ reportaže.