Vaidmuo užgožia savastį

„Nors Vakarų visuomenėje vyrauja šiuolaikinis požiūris, kuris siekia neišskirti tik vyrams ar tik moterims būdingų vaidmenų, dar dažnai moteriškumas siejamas su tokiomis tradicinio vaidmens normomis, kaip siekis būti lieknai ir daug dėmesio skirti išvaizdai, puoselėti namus, rūpintis vaikais, būti mielai ir švelniai“, – teigia Asmens sveikatos klinikos Klaipėdos skyriaus medicinos psichologė Giedrė Gutauskienė.

Pasak jos, ar moteris tapatinasi su šiais vaidmenimis, priklauso tiek nuo visuomenės spaudimo, tiek nuo psichologinių moters savybių. Įtampa kyla tada, kai patiriamas visuomenės spaudimas prisitaikyti prie lūkesčių, kurie nesutampa su autentiškuoju „aš“.

„Dažnai iš moters tikimasi, kad ji tobulai atliks visus jai priskiriamus vaidmenis, pavyzdžiui, bus gera mama, lydima sėkmės profesinėje srityje ir daug dėmesio skirs savo išvaizdai“, – stereotipinius vaidmenis vardija G. Gutauskienė ir akcentuoja, kad pastaruoju metu moteriškumo standartai ypač dažnai siejami su išvaizdos puoselėjimu.

Specialistės teigimu, jei jaunos moterys jaučiasi priešingai, tačiau yra priverstos elgtis „tradiciškai“, savo tikruosius poreikius ir jausmus slopina, kyla nerimas ir jausmas, kad gyveni ne savo gyvenimą.

Giedrė Gutauskienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Kas kursto nepasitenkinimą

Nepasitenkinimo savimi šaltiniu gali tapti ir socialiniai tinklai. „Socialiniuose tinkluose propaguojami nerealistiški grožio standartai skatina žmones lygintis su idealais, o tai dažnai sukelia nepasitenkinimą savo išvaizda“, – sako psichologė.

Demonstruojami nerealistiški standartai gali sukurti iliuziją, kad tas idealus pasaulis yra normalus, o jeigu šių standartų neatitinki, mažėja savivertė. „Nuolatinis lyginimasis su kitais didina nerimą ir sukelia depresiją. Tai skatina perfekcionizmą (turiu būti graži, lydima sėkmės, verta)“, – pastebi G. Gutauskienė.

Kita vertus, socialiniuose tinkluose galima rasti daug įkvepiančių istorijų ir palaikymo grupių, ir tai labai naudinga.

Spaudimą būti tobulai gali sustiprinti ir partnerio lūkesčiai. Artimi santykiai, pasak psichologės, gali suteikti emocinį palaikymą arba, priešingai, kelti įtampą.

„Nuolatinis siekis atitikti partnerio lūkesčius ir ypač patiriamos nesėkmės gali sukelti kaltės, gėdos ir kitų neigiamų jausmų. Jei šie jausmai neišsakomi ir slopinami, nepasitenkinimas savimi ir neigiami išgyvenimai dar padidėja“, – teigia specialistė.

Ji pastebi, kad jei moteris su partneriu gali atvirai kalbėtis, o jo lūkesčiai yra lankstūs, realistiški ir palaikantys, tai moteriai suteikia ramybę ir saugumą. Jei partnerių lūkesčiai labai skiriasi, tačiau galimas atviras dialogas, kylančią įtampą galima suvaldyti.

Socialiniuose tinkluose propaguojami nerealistiški grožio standartai skatina žmones lygintis su idealais, o tai dažnai sukelia nepasitenkinimą savo išvaizda.

Moka sveikatos kainą

G. Gutauskienė primena, kad grožio idealai yra viena stipriausiai pasireiškiančių tradicinių moteriškumo normų, jie siejami su lieknumu, švelnia oda, tam tikrai bruožais ir proporcijomis.

„Dažnai formuojami idealai nėra visai realistiniai, tačiau jeigu moteriai labai svarbu atitikti šiuos idealus ir siekiama nuolat atrodyti tobulai, gali kilti įtampa ir neigiamų išgyvenimų. Tai gali veikti moterų savivertę ir emocinę gerovę“, – sako ji.

Tokiu atveju moteris itin stipriai reaguoja į viską, kas susiję su išvaizda. „Pavyzdžiui, neigiami komentarai, patyčios ar net geranoriška, bet kritiška aplinkinių nuomonė (šeimos, draugų ar pažįstamų) gali sukelti neigiamų jausmų dėl išvaizdos, iškreipti savo kūno vaizdo suvokimą“, – aiškina specialistė.

Ji pabrėžia, kad būnant aplinkoje, kur itin daug dėmesio skiriama išvaizdai ar kūno proporcijoms, formuojasi nepasitenkinimas savo kūnu. Tai siejasi su liūdesio, kančios, nusivylimo jausmais ir perdėtu rūpinimusi kūnu.

G. Gutauskienė pastebi, kad tradiciniai moteriškumo lūkesčiai gali tiek teigiamai, tiek neigiamai veikti fizinę sveikatą.

„Pavyzdžiui, jeigu moterims labai svarbu demonstruoti moteriškumą per išvaizdą ar kūną, jos gali rinktis organizmą sekinančias dietas, destruktyviai elgtis, imtis per daug fizinės veiklos, o tai veda prie įvairių fizinės sveikatos problemų“, – aiškina specialistė.

Tačiau ji pastebi, kad mokslinėje literatūroje randama kai kurių mokslininkų svarstymų apie tai, kad pritarimas moteriškumo normoms gali būti siejamas su ilgesne moterų gyvenimo trukme nei vyrų, nes tam tikri socialiniai vaidmenys lemia, kad moterys dažniau tikrinasi sveikatą, ieško ir priima pagalbą (vyrams dažnai sunku pripažinti, kad reikalinga pagalba, jie nepasako, kaip jaučiasi, nesitikrina sveikatos, todėl vyrų mirtingumas didesnis).

Taigi sąmoningas, apsvarstytas pasirinkimas, pasak psichologės, gali veikti palankiai: „Pavyzdžiui, rinktis ne alinančią dietą, bet sveikatai palankų elgesį – subalansuotą mitybą, kai vartojama daugiau vaisių ir daržovių, aktyvias veiklas, sportuoti, kokybiškai ilsėtis ir rūpintis savimi, atsisakyti alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo.“

Valgymas tampa kova

Vis dėlto G. Gutauskienė primena, kad perdėtas siekis atitikti visuomenės grožio standartus yra vienas pagrindinių nervinės anoreksijos ir bulimijos rizikos veiksnių. Nepasitenkinimas kūno vaizdu reiškia neigiamą savo kūno vertinimą, kuris dažniausiai kyla iš suvokiamo neatitikimo tarp realaus kūno ir asmeninių ar visuomenės keliamų idealų.

„Vyrauja liekno, tam tikrų proporcijų kūno kultas, o tai skatina nuolat ką nors redaguoti. Šis spaudimas lemia tai, kad kylanti įtampa malšinama persivalgymo epizodais arba imama nuolat kontroliuoti maistą, perdėtai sportuoti. Mažėja savęs vertinimas, didėja įtampa, o kai neatitinka nerealių standartų, kyla kaltės ir gėdos jausmas“, – sako psichologė.

Nors sveika mityba yra vienas pagrindinių geros sveikatos šaltinių, tačiau, kaip teigia G. Gutauskienė, vis dažniau kalbama apie tai, kad per didelis dėmesys tam ir susirūpinimas gali būti susiję su ortoreksija, kai žmogus didžiąją laiko dalį praleidžia planuodamas savo mitybos racioną, nuolat apie tai galvoja ir nerimauja.

„Tai obsesinės mintys, kurios gali labai paveikti žmogaus psichologinę gerovę ir sveikatą, kenkia jo gyvenimo kokybei“, – aiškina specialistė.

Autentiškumas prieš stereotipus

„Visi tie standartai, susiję su „turiu būti graži“, „turiu viską suspėti“, „būti gera mama“ kyla iš socialinių lūkesčių ir stereotipų, todėl visų pirma labai svarbu atsakyti sau, kiek tai svarbu asmeniškai ir kokie yra pačios lūkesčiai, ar tai iš tiesų svarbu jums ir ką jums reiškia juos atitikti“, – pabrėžia psichologė.

Ji akcentuoja, kad savo ribų brėžimas, kylančių jausmų atpažinimas ir kritiškas požiūris gali padėti suprasti, kad šie standartai nevisiškai absoliuti tiesa. Tai tik socialiniai konstruktai.

„Sveikas gyvenimo būdas – tai visavertis rūpinimasis savimi, tai ne tik požiūris, bet ir gyvenimo filosofija, kurios pagrindinis principas tausoti save, o ne kenkti sau“, – sako G. Gutauskienė.

Pasak specialistės, svarbu stiprinti savivertę, palaikyti ir priimti save, mokytis atsipalaidavimo technikų ir jas praktikuoti, rūpintis savo gerove, skirti kokybiško laiko sau. Svarbu susikurti savo santykį su tomis normomis, o ne priimti jas.

Tačiau jei su įtampa tvarkytis tampa per sunku, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos ir pasikalbėti su psichologu ar psichoterapeutu.

Faktų kalba

Lietuvoje daugiau kaip trečdalis jaunų moterų (18–30 metų) patiria nuolatinį nerimą, o valgymo sutrikimų diagnozių skaičius šioje grupėje kasmet auga – rodo 2023–2024 m. duomenys iš OECD ir Statistikos portalo.