– Ar lietuvės kartais per daug nori iš lietuvių vyrų? Gal tikisi lietuviškojo princo, bet pačios nėra lietuviškosios princesės.

– Manau, kad yra ir taip, ir taip. Visada galima pažiūrėti iš abiejų pusių – visi gauname tai, ko esame verti. Būna ir taip, kad moterys nori gauti per daug ir lieka tik su žirgu, būna ir atvirkščiai – vyrai tikisi gauti dešimkę, o lieka prie suskilusios geldos.

– Kas tokiu atveju, jeigu esi su partneriu, kurio nesi vertas?

– Taip dažniausiai nebūna. Sutikime su tuo, kad visi esame su tais, kurių esame verti, arba būname tiesiog trumpai. Žmonės ir skiriasi dėl to, kad vienas greičiau paauga, o kitas – ne.

– Kokiais atvejais į trumpalaikius santykius įkrentama? Išsiskiria, pasižiūri į praeitį ir galvoja: ką aš čia veikiau?

– Ir dažnai kartoja tą scenarijų, jeigu dar nespėja išgyti.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kodėl gimsta trumpalaikiai santykiai, kuriuose partneriai yra labai ryškiai nelygiaverčiai?

– Viena pagrindinių priežasčių – desperatiškai ieškome partnerio iš trūkumo. Jeigu būtume susibalansavę, laimingi vieni, nešoktume į bet kokį ilgalaikį ar trumpalaikį santykį su netinkamu žmogumi. Kai ateiname į santykį iš trūkumo, kai trūksta, labai norime pasismaginti, kad kažkas apkabintų ar pasikalbėti, pasižiūrėti filmą – tada bendraujame su bet kuo.

Kai yra gerai vienam, tada galiu sutikti kitą, kuriam yra gerai vienam. Tada esame abu laimingi ir susitinkame ta laime pasidalinti.

– Gerai apibūdinate – kad kažkas apkabintų ar su kažkuo pasižiūrėti filmą. Dažnai žmonėms yra vieniša ir norisi užpildyti tuštumą. Su kuo reikia eiti į santykius? Ar iš pradžių reikėtų galvoti ne ką gali gauti, o ką gali duoti?

– Manyčiau, kad pirmiausia reikėtų susitvarkyti su savimi. Kai yra gerai vienam, tada galiu sutikti kitą, kuriam yra gerai vienam. Tada esame abu laimingi ir susitinkame ta laime pasidalinti.

– Ką daryti, jeigu esi santykiuose ir vis tiek galvoji, kad geriau vienam?

– Tada reikia eiti iš to santykio, bėgti kuo greičiau iš to santykio, kuriame yra blogai, arba bandyti jį sutaisyti, jeigu dar yra įmanoma.

– Tos moterys, kurios sako, kad gyveno su kuinu, o tikėjosi žirgo – kaip taip yra?

– Dažnai yra tiesa, kad moterys būna geros, užauga arba nemato iš anksto, su kokiu partneriu susipažino, pagyvena ir tas santykis nebėra lygiavertis. Jos gali išeiti iš to santykio ir susirasti geresnį, jeigu jos yra to geresnio vertos.

– Yra gajus posakis, kad Lietuvoje nebėra normalių vyrų. Kaip ten yra?

– Vienišų ar užimtų?

– Vienišų.

– Manau, kad yra normalių vyrų, bet tie vyrai yra skirti normalioms moterims.

– Tokių irgi yra.

– Manau, kad irgi yra, bet labai nedaug.

– Kaip ieškoti sau tinkamo partnerio?

– Pradėsiu nuo to, kad visos moterys ieško saugumo – jos norėtų gyventi saugiai ir gerai. Viskas gerai, kai moteris užsikelia aukštą kartelę ir nori turėti gerą, turtingą vyrą. Gal problema tada, kai jos išsirenka vyrą su veliūriniais treningais ir rankinuku per petį. Čia kalbu ne apie stilių, o vertybinį pagrindą. Jeigu moteris išsirenka tokį vyrą, dažniausiai eina į tokius santykius iš trūkumo. Tokį vyrą pasirenka atsižvelgdama į paviršutines vertybes.

– Vyras, kuris vairuoja atitinkamą automobilį su tamsintais langais, lempomis, dėvi rankinuką per petį, turi auksinę grandinėlę – neabejoju, kad į mane net nežiūrėtų.

– Dėl to, kad jūsų yra aukšta savivertė, save vertinate.

– Pirmiausia – dėl išvaizdos, nes jie turi tam tikrų lūkesčių ir moters išvaizdai.

– Mergina, kuri neturi vertybių, pamatys gražų automobilį, kažkokį blizgutį ir rinksis tokį vyrą dėl to, kad greičiausiai jis bus geras ir gerai gyvens.