Žinia, kad donorų kraujas tiriamas sumaišius kelias donacijas, o tai sumažina tyrimų tikslumą ir didina riziką užsikrėsti, kelia nerimo pilietinei visuomenei. Vienas jos atstovų – aktorius Andrius Bialobžeskis dar vasarą viešai paragino pakeisti donorų kraujo tyrimų sistemą. Buvo surengta ne viena akcija. Vakar buvo minima Tarptautinė hepatito diena. Tai liga, kuria užsikrečiama per kraują.

– Sveikatos apsaugos ministerija į akcijose keliamus reikalavimus teisindamasi sureagavo ne vienu naiviu pareiškimu. Kaip sekasi nešti vėliavą, skelbiančią apie pastangas sukurti saugesnę ateitį? Nesigailite pradėjęs? – paklausėme aktoriaus A.Bialobžeskio.

– Tikrai ne, nes to ir tikėjausi, greito efekto nelaukiau. Argi galėjo kitaip būti – juk Rūgpieniuose gyvename, žinome, kokie dialogai su valdžia ir kitos gražaus bendravimo formos...

Taigi rugpjūtį į Sveikatos apsaugos ministeriją nunešiau peticiją su prašymu: darykite ką nors, spręskite problemą, įteisinkite individualius donorų tyrimus, kad jis tikrai būtų saugus. Gavau raštą, kad man bus atsakyta iki rugsėjo 14 d. Pažiūrėkime į kalendorių: kokia dabar data? Atspėkite, ar mane pasiekė nors vienas atsakymas?

Aišku, kad ne, ir ko tikėtis, jeigu net ir į profesionalų laišką, kuris po mūsų piketo pasiekė Sveikatos apsaugos ministeriją, lygiai taip pat nebuvo reaguojama.

Esu priblokštas arogancijos, su kuria tie ponai žiūri į bet kokią pilietinę akciją. Akis bado ir nekompetencija. Ko verta vien sveikatos apsaugos viceministro Audriaus Klišonio nuomonė apie skiepijimą nuo hepatito, kai bet kas žino, jog skiepų nuo hepatito C nėra visame pasaulyje.

Matyt, iš šitos valdžios nieko neįmanoma tikėtis. Kai vyksta tokia painiava dėl elementarios logikos, akivaizdu, kad kalbėtis ten nėra su kuo.

– Ir kaip vis dėlto sprendžiama ši problema? Ar ledai pajudėjo?

– Atmetus miglotus ir nekompetentingus svarstymus, klausimai taip ir liko kaboti ore. Arba tyla, arba pasisvaidymai niekuo neparemtais faktais.

Dar gražiau, kad net ir po menkiausio visuomeninio pajudėjimo pradedama visiems grasinti ikiteisminiais tyrimais, postų praradimais. Civilizuotoje valstybėje žmonės lyg turi teisę į pilietines akcijas, ar ne? O čia juk pats sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys svarsto galimybę bylinėtis. Gal jis truputį susipainiojo: juk anksčiau buvo vidaus reikalų ministras, o dabar ėmė ir pamiršo, kad šiuo metu jo darbo sritis – žmonių sveikata?

Daug ką iš mūsų apėmusi paranoja, nes įsivaizduojama, kad kas nors už ko nors slypi – rusai, marsiečiai ar dar kas nors. Įprastinis valdžios atsakas, parodžius bet kokią iniciatyvą: o kas už tavęs stovi? Valdžiai nesuprantama, kad kam nors šiais laikais iš tiesų gali rūpėti visuomeniniai reikalai. Jų logika vadovaujantis, ir mes galėtume tokius pačius klausimus užduoti: gal politikai turi kokį savo kraujo mėginių fondą, kad tokie ramūs?

Ko gero, tokia reakcija – tai būdas vilkinti laiką. Užuot kartu susėdus ir pagalvojus, kaip išspręsti problemą, operuojama daugiamilijoniniais skaičiais, kurie turbūt traukti iš dangaus.

– Ar yra žinoma, kokios sumos reikėtų, norint vykdyti individualius tyrimus?

– Mes turime skaičius ir tikrai nebūtų tų milijardų, apie kuriuos kalba Sveikatos apsaugos ministerija. Labai tikėjausi gauti atsakymą su pagrindimu, kaip jie iki keliolikos milijonų priskaičiavo. Norint bet ko galima prisigalvoti: kadaise lygiai taip pat pūtė arabus, kad vienkartinių švirkštų neįmanoma atvežti ir pan.

Mes tiesiog atkreipiame dėmesį į problemą ir prašome pasinaudoti paprasta išeitimi: individualus tyrimas tikrai nėra prabangos dalykas.

– O kaip su neatlygintina kraujo donoryste: ar bėdos dėl kraujo tyrimų gali jai turėti įtakos?

– Kalbėti apie šiuos du klausimus kaip apie vieną – visiškas absurdas. Negerai, kad jie pradėjo malti du dalykus į vieną, viską supainiojo ir sutirštino, neva keliami skandalai dėl donorų kraujo tyrimų atbaido žmones, kurie nori neatlygintinai duoti kraujo. Nieko panašaus: mes tiesiog prašome, kad būtų pasirūpinta visų, kuriuos jungia kraujo donorystė: ir donorų, ir recipientų – saugumu.

Vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad dėl saugumo nėra jokios problemos, nes tiriant donorų kraują Lietuvoje neviršijamas aštuonių mėginių viename kaupinyje skaičius.

Tai politikai ir nemato problemos – ją mato žmonės, kurie yra užkrėsti. Mūsų piketo dalyviai – tie, kurių gyvenimą ši problema paveikė tiesiogiai. Jie jums pasakytų, kad Lietuvoje yra vietų, kur vienu metu tiriami net 24 kraujo donorų mėginiai.

Patikėkite, tie, kuriems ši problema yra gyvybiškai svarbi, tikrai domisi, patys žino tikrąją situaciją. Ir štai tokių žmonių akivaizdoje išeina visiškai nepasiruošęs viceministras, pateikdamas nieko bendro su realybe neturinčią informaciją. Juk išplatinta žinia toliau gyvena savo gyvenimą – vėliau jo žodžiais kažkas irgi remsis, sakys, va, matai, ką viceministras sakė. Štai taip mumis rūpinamasi Sveikatos apsaugos ministerijoje, kuri, be kita ko, išlaikoma iš mokesčių mokėtojų pinigų.

– Ką darysite toliau, kaip sieksite tikslo?

– Nelieka nieko daugiau, tik garsiai kalbėti apie problemą, laukti naujos valdžios ir nuoširdžiai tikėtis, kad ji bus linkusi į dialogą su savo šalies žmonėmis, o ne užsiims gąsdinimais. Juk nuo šios problemos niekas niekur nedings: tas pūlinys tik kaupsis ir vieną sykį sprogs.

Kiek galima žaisti rusišką ruletę: užkrės ar neužkrės? Ypač kai sprendimas toks paprastas ir aiškus: kiekvieną kraujo mėginį tirkime atskirai! Galbūt lietuviams būdingas įgimtas polinkis į ekstremalumą, bet nepaverskime sveikatos apsaugos dar viena sporto šaka.

– Beje, kodėl jūsų iniciatyvai parinktas toks ženklas – „1:1“?

– Todėl, kad jis paprastas ir logiškas: yra vienas donoras ir jam turi būti atliktas vienas personalinis tyrimas. Tas ženklas ypač tinka šiomis dienomis, kai nėra laiko sustoti ir ilgai gilintis. Daugelis, išgirdę reikalo esmę, plečia iš nuostabos akis, negalėdami patikėti, kad mūsų šalyje gali taip būti – niekas neužtikrina, kad prireikus gautume neužkrėsto kraujo.

Visi išreiškia šimtaprocentinį iniciatyvos palaikymą ir tuoj pat pamiršta. O kaip kitaip, juk esame užversti negatyvia informacija: dega, plėšia, prievartauja. Todėl lengviausia, ką žmogus gali padaryti, išgirdęs apie šią problemą – vieną iš daugelio kitų, feisbuke paspausti „Like“ tavo pastangoms ir čia pat pasinerti į savo kasdienius rūpesčius.

Šiame informacijos amžiuje, kaip juokaujama, gali tapti žvaigžde, bet tik trims minutėms. Ačiū Dievui, teatrui tai negalioja.

Skandalas Danijoje

2007 m. Danijoje kilo skandalas, kai dviem žmonėms buvo perpiltas ŽIV užkrėstas kraujas. Taip atsitiko, kai nepakankamai jautrūs tyrimai paprasčiausiai neparodė, kad donoras buvo viruso nešiotojas. Tuo metu Danija buvo viena iš nedaugelio išsivysčiusių valstybių, kuriose tyrimai būdavo atliekami sumaišant kelių donorų kraują viename mėgintuvėlyje. Sureaguota buvo žaibiškai ir tuoj pat įteisintas tik individualus donorų kraujo tyrimų metodas.

Kokia Lietuvoje taikoma metodika

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Sauliaus Čaplinskas balandžio 18 d. Vilniuje vykusioje diskusijoje apie donorinio kraujo saugumą pateikė informacijos, kaip atliekami tyrimai Lietuvoje. Buvo nurodyta, kad UAB Kauno kraujo donorystės centre, turinčiame apie 40 proc. rinkos, į vieną mėgintuvėlį supilami 24 mėginiai, Nacionalinis kraujo centras ir Kauno klinikų kraujo centras atlieka individualius tyrimus, Vilniaus universiteto Santariškių ligoninės Kraujo centras atlieka tyrimus kaupinyje iš 6 mėginių.

Nurodymai iš Briuselio

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose ir rekomendacijose, apibrėžiančiose kraujo donorystę, ir Pasaulinės sveikatos organizacijos dokumentuose nustatyta, kad vienas pagrindinių kraujo donorystės veiklos principų – kraujo saugumo užtikrinimas. Siekiant apsaugoti recipientų, kuriems perpilamas kraujas, jo komponentai ir preparatai, sveikatą ir neleisti plisti infekcinėms ligoms, būtina taikyti visas saugumo priemones ir tinkamai naudotis mokslo pažanga.