Alkoholio suvartojimas – mažiausias per dešimtmetį, tačiau medikai mato kitą grėsmę

Apie 260 litrų – tiek alkoholio parduotuvėse pernai nupirko lietuviai.

„Daugoka“, – sakė moteris.

„Manau, daug“, – svarstė praeivė.

„Reik paskaičiuoti, kiek čia gaunasi į savaitę, bet nemažai“, – kalbėjo vyras.

Vienas lietuvis, skaičiuojant nuo 15 metų amžiaus, per metus išgeria apie 10 litrų grynojo alkoholio.

„Daugiau. Sprendžiu pagal save“, – juokavo praeivis.

Nors naujausia statistika skelbia, kad legalaus alkoholio pernai išgerta mažiausiai per visą dešimtmetį, paskutinių metų skirtumas – labai minimalus.

„Iš tikrųjų suvartota puse procento mažiau, palyginti su 2024 metais, tai ta tendencija yra nuosekli jau“, – teigė Valstybės duomenų agentūros skyriaus vedėja Natalija Ravinskienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Specialistai skaičiuoja ir alkoholio vartojimo sukeltas pasekmes sveikatai. Bent viena su alkoholiu susijusi diagnozė pernai nustatyta 27 tūkst. gyventojų.

„Nuo 2021 m. šiek tiek didėja, nors, lyginant su 2024 m., stebimas kelių procentų sumažėjimas“, – aiškino Higienos instituto skyriaus patarėja Žilvinė Našlėnė.

Kenčia žmogaus kepenys, širdis ir kraujagyslės. Tačiau net ir suprastėjusi sveikata nesustabdo. Didžiajai daliai sergančiųjų oficialiai diagnozuota ir priklausomybė.

„Alkoholio psichozės, alkoholio toksinis poveikis“, – vardijo Ž. Našlėnė.

Asociatyvi Magnific.com nuotr.

Pernai dėl alkoholio mirė 672 žmonės – penkiais mažiau nei anksčiau. Alkoholio sukeltomis ligomis serga ir nuo jų miršta maždaug tris kartus daugiau vyrų nei moterų.

„Tikriausiai dėl to, kad vyrai yra linkę užspausti savo problemas, nelinkę kalbėtis“, – svarstė vyras.

„Mano darbas toks, kad negaliu. Tai ne darbo metu. Kai kada nusiraminti reikia“, – pasakojo praeivis.

Mažesnį vartojimą galėjo lemti ir išaugusios alkoholio kainos. Labiausiai brango stiprieji gėrimai.

„Degtinė brangi, gal dėl to. Nėra to, kaip vadinamo, „samagono“, – juokėsi moteris.

„Alus brangus Lietuvoje, Vokietijoje dvigubai pigesnis“, – sakė vyras.

Ir prekybininkai pastebi – alkoholio skyriuje nebėra tiek susidomėjimo, kiek, tarkime, prieš dešimtmetį.

„Kainą kasmet augina didėjantis akcizas, kartu ir bendras ekonominis fonas – tiek didėjanti minimali alga, pakuočių mokesčiai, dabar ir naftos kainos kyla“, – aiškino „Maximos“ atstovas Titas Atraškevičius.

Tad pirkėjai vis dažniau dairosi į gėrimų be laipsnių skyrių. Jų pardavimai augo apie 10 proc.

„Stabiliai auga kelerius metus iš eilės, populiarėja ir vaisvandeniai, tie gėrimai, kurie turi mažiau alkoholio arba yra alkoholinės alternatyvos“, – pasakojo „IKI“ atstovė Gintarė Kitovė.

Keičiasi ne tik alkoholio vartojimo, bet ir rūkymo įpročiai. Legalaus tabako nupirkta mažiau.

„Jis buvo 4,6 proc. mažesnis, palyginti su 2024 m.“, – teigė N. Ravinskienė.

Vidutinis 15 metų ir vyresnis gyventojas per metus surūkė apie 56 pakelius cigarečių. Vienam žmogui tai sudaro maždaug tris cigaretes per dieną.

Asociatyvi Magnific.com nuotr.

„Man tiesiog patinka rūkyti. Buvau metus laiko metusi, irgi buvo smagu susipažinti su savimi, man tiesiog patinka“, – kalbėjo moteris.

„20 metų rūkau. Buvau metęs“, – pasakojo vyras.

„Po truputį jau mažinu, todėl kad sveikata. Sportuoti pradedu“, – sakė kita moteris.

Rūkymo rodikliai – mažiausi per paskutinius penkerius metus.

Tačiau čia geros žinios baigiasi. Daugėja rūkančių elektronines cigaretes. Žmonėms vienos medžiagos nebeužtenka.

„Stebima tendencija, kad šalia alkoholio atsiranda, tuo pat metu vartojama raminamųjų, jaunimo tarpe miksuojama su kitomis medžiagomis, sintetinėmis medžiagomis“, – aiškino Respublikinio priklausomybės ligų centro direktorė Aušra Širvinskienė.

Anot A. Širvinskienės, priklausomybės ir socialinė padėtis turi vis mažiau sąsajų.

„Tendencija tokia, kad žmonės, kurie yra sėkmingi, daug pasiekę, susiduria su didžiuliu stresu, emocine įtampa. Jų tarpe psichoaktyvios medžiagos, tarp jų ir alkoholis, tampa pabėgimo priemone“, – teigė A. Širvinskienė.

Mirčių dėl rūkymo sukeltų ligų padaugėjo. Pernai dėl jų mirė apie 1,6 tūkst. žmonių.