Apsinuodijimo būdai

Kaip tvirtina Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus gydytojai, anglies monoksido šaltiniai ne visada gali būti akivaizdūs. Apsinuodyti galima keliais būdais:

– tiesiogiai įkvėpus dūmų;

– būnant netoli veikiančių transporto priemonių, šildymo, maisto gaminimo ar kitokių prietaisų, kuriuose deginamas bet koks anglies turintis kuras;

– esant patalpose, kur netinkamai naudojamas dujinis ar kietojo kuro katilas, boileris, žibalo šildytuvai, kepsninės su anglimis ar netgi viryklė (ypač, jei patalpų ventiliacijos sistema yra netvarkinga ar pasikeitė kitos sąlygos);

– svarbu atminti, kad didelius išmetamųjų dujų kiekius (tai gali būti ypač pavojinga uždarose patalpose), išskiria dujomis varoma įranga, taip pat dujomis ar dyzelinu varomi krautuvai, dujiniai elektros generatoriai ir pan.

Nukenčia visas organizmas

Žmogui įkvėpus anglies monoksido, jo organizme šios dujos susijungia su kraujo hemoglobinu (tai, beje, daro 300 kartų geriau nei deguonis). Tuomet susidaro karboksihemoglobinas ir kraujas nebegali pernešti deguonies. Būtent dėl to smalkių poveikis yra itin greitas ir pavojingas. Apsinuodijus nukenčia beveik visos organizmo sistemos, o labiausiai – smegenys.

Dėmesio! Kuo ilgiau žmogus kvėpuoja anglies monoksidu, kuo didesnė yra šių dujų koncentracija ore, tuo sunkiau yra apsinuodijama.

Pavojingiausias anglies monoksidas yra vaikams, besilaukiančioms moterims, žmonėms, sergantiems smegenų, širdies ir kraujagyslių, plaučių ligomis, mažakraujyste ir vyresnio amžiaus asmenims.

Verta atminti, kad sunkus ūmus besilaukiančios moters apsinuodijimas anglies monoksidu kelia rimtą trumpalaikį ir ilgalaikį pavojų vaisiui, kartais net ir lengvas apsinuodijimas gali sukelti rimtų komplikacijų vaisiui ar netgi vaisiaus žūtį.

Kokie simptomai išduoda

Iš pradžių apsinuodijimo anglies monoksidu simptomai gali būti nestiprūs ir nespecifiniai: žmogus jaučia galvos skausmą, svaigimą, dirglumą, jį pykina, gali varginti vėmimas, tampa sunkiau toleruoti fizinį krūvį, dažniau plaka širdis, jaučiamas dusulys fizinio krūvio metu.

Apsinuodijimą anglies monoksidu galima lengvai supainioti su kitomis ligomis, įskaitant į gripą panašias virusines ligas, depresiją, lėtinio nuovargio sindromą ir migreną ar kitus galvos skausmus.

Smalkių poveikis yra itin greitas ir pavojingas. Apsinuodijus nukenčia beveik visos organizmo sistemos, o labiausiai – smegenys.

Lengvai apsinuodijus (anglies monoksido koncentracija aplinkos ore >50 ppm) gali pasireikšti galvos skausmas, svaigimas, irzlumas, pykinimas, dusulys fizinio krūvio metu, apsvaigimas.

Jei apsinuodijimas vidutinio sunkumo (anglies monoksido koncentracija aplinkos ore >200 ppm), vargina stiprus galvos skausmas, silpnumas (įskaitant raumenų kontrolės praradimą), alpulys, mieguistumas, atsiranda haliucinacijų, pažinimo ir emocinių sutrikimų, nekoordinuotų judesių, traukulių, vėmimas, padažnėja širdies plakimas, sumažėja kraujospūdis, gali atsirasti širdies ritmo sutrikimų, padidėja kvėpavimo dažnis, neryškus matymas, spengimas ausyse. Simptomų gali atsirasti ne tik iš karto po apsinuodijimo, bet ir po kelių dienų ar savaičių pasireikšti neurologinių ar psichikos sutrikimų.

Apsinuodijus sunkiai (anglies monoksido koncentracija aplinkos ore >400 ppm), galima netekti sąmonės, vėliau gali likti nuolatinis centrinės nervų sistemos pažeidimas, atminties, psichikos sutrikimų. Gali būti stebimas sumišimas, dezorientacija, žemas kraujospūdis, širdies ritmo sutrikimų, širdies veiklos ir kvėpavimo slopinimas, plaučių edema, krūtinės skausmas, miokardo infarktas, ūminis inkstų nepakankamumas, mirtis.

Jei mažomis anglies monoksido koncentracijomis kvėpuojama nuolat (lėtinis poveikis), irgi gali atsirasti galvos skausmas, pykinimas, galvos svaigimas, pažinimo sutrikimų, depresija ir sumišimas. Lėtinių apsinuodijimų dažniausiai pasitaiko tarp gaisrininkų, liejyklų, motorinių transporto priemonių patikrą atliekančių darbuotojų.

Pirmoji pagalba

Jei įtariate, kad žmogus apsinuodijo anglies monoksidu, būtina skubiai tiekti nukentėjusiam asmeniui deguonį: atidaryti langus, duris, išnešti jį į gryną orą, atlaisvinti kvėpavimo takus, prasegti drabužius ir nedelsiant kreiptis pagalbos.

Visais atvejais geriausia iš karto skambinti skubios pagalbos telefonu 112 arba į VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyrių (tel. +370 523 62 052). Skyriuje dirbantys gydytojai toksikologai konsultuoja visą parą. Labai svarbu atminti, kad apsinuodijimas smalkėmis gali būti grėsmingas gyvybei, tad delsti jokiu būdu negalima.

Kaip apsisaugoti nuo apsinuodijimų smalkėmis

* Bent kartą per metus reikia tikrinti ir valyti krosnis, šildymo katilus.

* Verta įsirengti bent vieną į anglies monoksidą reaguojančią signalizaciją (CO detektorių).

* Negalima laikyti automobilio užvestu varikliu garaže, net jei garažo durys ir atidarytos.

* Reikia tinkamai prižiūrėti dujų prietaisus, o namų šildymo sistemos priežiūrai (įrengimui, valymui, remontui) išsikviesti tik tos srities specialistus.

* Negalima palikti įjungtų šildytuvų be priežiūros, juos statyti toliau nuo užuolaidų ir baldų, o išeinant iš namų – būtinai išjungti.

* Visada iki galo reikia atidaryti sklendę ar ventiliacijos angą, kai naudojate židinį ar kitą medienos ar granulių degimu paremtą šildytuvą. Neuždarykite šios angos, kol ugnis visiškai užges.