Medicinos mokslų daktaras Saulius Čaplinskas sakė, kad peršalimo ligų, tokių kaip kovidas, gripas ir panašių, plitimas visad suaktyvėja šaltuoju metų laiku. To priežastys – dvi. Pirmiausia, virusui tokios oro sąlygos palankesnės. Antra – žmonės patys „padeda“ jiems plisti.

„Kai po atostogų grįžtam į darželius, mokyklas, darbus, tarp mūsų atsiranda artimesnis kontaktas. Būdamas uždaroje aplinkoje, kuri dar ir prastai vėdinama, žmogus, nešiojantis vienokį ar kitokį oro lašeliniu būdu plintantį virusą, daug lengviau jį perduoda kitiems“, – paaiškino S. Čaplinskas.

Gripo sezonas, sakė specialistas, prasidės vėliau, o dabar – kovido metas. Šiuo metu Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) stebi vieną naują šio viruso atmainą. Ši atmaina plinta kiek greičiau nei kitos, tačiau nėra duomenų, kad sukeltų sunkesnių padarinių.

Pagal pandemijos vystymosi dėsnius, palaipsniui žmonės prisitaiko prie viruso, t. y. vis didesnė dalis žmonių įgyja imunitetą.

„Tuo nereikia stebėtis. Pagal pandemijos vystymosi dėsnius, palaipsniui žmonės prisitaiko prie viruso, t. y. vis didesnė dalis žmonių įgyja imunitetą, nes jau būna susidūrę su virusu. Lygiai taip pat virusas prisitaiko prie žmonių. Virusui naudinga užkrėsti kuo daugiau žmonių, kad paliktų daugiau savo kopijų, palikuonių, tačiau nenaudinga nužudyti savo šeimininką, nes tuomet nebeturėtų kur plisti“, – teigia specialistas.

Tačiau tai, kad COVID-19 nebemutuoja į sunkesnes formas, nereiškia, kad galime lengviau atsikvėpti. Žmonės, turintys silpnesnį imunitetą, gretutinių ligų, vyresnio amžiaus žmonės gali nesunkiai pasigauti virusą.

S. Čaplinskas sakė, kad kovido ir kitų peršalimo ligų atvejų daugėja, nes pagerėjo diagnostika – kiekvienas gali nusipirkti testą ir sužinoti, ar serga. Specialistas pabrėžė, kad jei testas rodo neigiamą rezultatą, tai nereiškia, kad žmogus tikrai neužsikrėtė, bet jei rodo teigiamą – beveik 100 proc. tikimybė, kad žmogus užsikrėtė.

Jis pastebėjo, kad išaugo ne tik sergamumas, bet ir mirčių nuo gripo skaičius. Viena iš ryškiausių priežasčių – kovidas vis dėlto padarė savo: žmonių imuninė sistema nusilpusi, virusams lengviau juos paveikti. Kita svarbi priežastis – užleistos lėtinės ligos.

„Per pandemiją žmonės negavo sveikatos priežiūros paslaugų, dabar jų prieinamumas irgi sunkesnis“, – sakė S. Čaplinskas.

Specialistas priminė, kad kiekvienas turime saugotis – puikiai tinka tos priemonės, kurių išmokome pandemijos metu: kaukės, rankų higiena ir pan. Taip pat jis pabrėžė, kad pajutę ligos simptomų, turime izoliuotis, o jei liga ilgai nepraeina, pasitarti su šeimos gydytoju.

Jis rekomenduoja artėjant gripo sezonui pasiskiepyti. Šiuo metu vakcinos jau pasiekė Lietuvą ir bus išvežiojamos po gydymo įstaigas. Beje, specialistas atkreipė dėmesį, kad imunitetas nuo virusinių peršalimo ligų yra trumpalaikis, todėl svarbu skiepytis kiekvieną sezoną.

„Imunitetas susidaro keliams mėnesiams, ilgiausiai – pusei metų, priklausomai nuo to, kokia yra bendra žmogaus sveikatos būkle. Žinoma, po vakcinacijos žmogus yra apsaugotas nuo sunkesnės ligos formos, jei vėl užsikrės, bet tai nereiškia, kad nesirgs visai. Peršalimo ligų virusai kinta, mutuoja, todėl mokslininkai niekaip negali sukurti vakcinos, kuri išlaikytų imuninę sistemą tvarią ilgesnį laiką“, – pasakojo jis.

Pasak S. Čaplinsko, kovido pikas bus pasiektas rugsėjo pabaigoje. Gripo ir kitų tradicinių peršalimo ligų sezonas prasidės sausio–vasario mėnesiais.