Ar kiekvienas bėrimas yra atopinis dermatitas? | Diena.lt

AR KIEKVIENAS BĖRIMAS YRA ATOPINIS DERMATITAS?

  • 1

Apie atopinį dermatitą šiandien yra girdėjusi bene kiekviena mama. Tai viena labiausiai paplitusių lėtinių odos ligų tarp kūdikių ir mažų vaikų, pasireiškianti odos bėrimais. Tačiau ar kiekvienas odos bėrimas reiškia atopinį dermatitą ir ką iš tiesų svarbu žinoti apie šią ligą?

Užklumpa mažus vaikus

"Atopinis dermatitas, arba kitaip vadinama atopinė egzema – tai lėtinė odos uždegiminė liga, pastebimai bloginanti odos būklę ir gyvenimo kokybę. Atopinio dermatito kamuojama oda kur kas greičiau netenka drėgmės, susilpnėja jos apsauginis barjeras, todėl šiai ligai būdingas niežulio lydimas odos sausumas, pažeistose vietose vystosi uždegiminiai procesai. Tikslių priežasčių, kodėl atsiranda atopinis dermatitas, nežinoma, tačiau, remiantis moksliniais duomenimis, manoma, kad šiai ligai atsirasti įtakos turi tiek genetika, tiek imunologiniai ir išoriniai veiksniai", – pasakoja gydytoja alergologė, klinikinė imunologė Živilė Korsakienė.

Mokslinių tyrimų duomenimis, didesnę riziką sirgti atopine egzema turi alergiškų tėvų vaikai. Skaičiuojama, kad, jei alerginėmis ligomis serga vienas iš tėvų, ši rizika padidėja iki 25 proc., jei abu – net iki 50 proc. Vis dėlto, net ir nealergiškų tėvų šeimose išlieka 10–15 proc. rizika, kad vaikui gali išsivystyti atopinis dermatitas.

Pasak gydytojos, atopinis dermatitas dažniausiai pasireiškia dar kūdikystėje arba ankstyvoje vaikystėje. Net du iš trijų sergančiųjų atopiniu dermatitu šia liga suserga iki vienų metukų, keturi iš penkių – iki penkerių. Tiesa, pastebima, kad su amžiumi liga traukiasi ir net 75 proc. sergančiųjų simptomai išnyksta iki šešerių metų amžiaus. Tačiau reikia nepamiršti, kad ir vėliau liga gali atsinaujinti, jei atsiranda papildomų nepalankių veiksnių – stresas, nesveika gyvensena, žalingi įpročiai. Kartais atopinis dermatitas sugrįžta brendimo laikotarpiu. Reikia pažymėti, kad tik retais atvejais atopiniu dermatitu pirmą kartą susergama vyresnio amžiaus.

Provokuoja įvairūs alergenai

Pasak gydytojos alergologės, klinikinės imunologės atopinis dermatitas sudėtingas dėl to, kad tai ne vien odos liga. Neretai greta šiai ligai būdingų išorinių simptomų – odos sausumo, niežulio, paraudimo, pleiskanojimo, pasireiškia ir kitų simptomų, tokių kaip virškinimo, tuštinimosi sutrikimai.

Skaičiuojama, kad iki 2050 m. alerginėmis ligomis sirgs net kas antras pasaulio gyventojas, o atopinis dermatitas – jau dabar viena dažniausių ligų tarp mažamečių.

"Ši liga klastinga ir tuo, kad jos paūmėjimą gali išprovokuoti patys įvairiausi mūsų kasdienėje aplinkoje esantys alergenai: maistas, pavyzdžiui, pieno produktai, kiaušiniai, kviečių ir sojų produktai, ankštinės daržovės, žuvis, riešutai, citrusiniai vaisiai. Taip pat ir aplinkos alergenai, tokie kaip namų dulkių erkės, žiedadulkės, naminių augintinių plaukai. Odos išsausėjimą ir pažeidimų paūmėjimą dažnai provokuoja ir kontaktiniai veiksniai, pavyzdžiui, prausimasis šarminiu muilu, agresyvių skalbiklių naudojimas, net šaltis ar karštis, nepakankamas oro drėgnumas", – sako Ž.Korsakienė

"Tiesa, kad alerginių ligų daugėja. Skaičiuojama, kad iki 2050 m. alerginėmis ligomis sirgs net kas antras pasaulio gyventojas, o atopinis dermatitas – jau dabar viena dažniausių ligų tarp mažamečių. Dėl to nenuostabu, kad, susidūrusios su vaikų bėrimais, mamos nerimauja, jog tai gali būti atopinis dermatitas. Tačiau reikia suprasti, kad įvairūs bėrimai atsiranda ne tik dėl atopinio dermatito. Alerginių bėrimų gali išprovokuoti tiek maisto, tiek kontaktiniai, net įkvepiamieji alergenai, – sako gydytoja alergologė, klinikinė imunologė. – Kai kurios reakcijos būna ūmios ir netrukus praeina pašalinus jas sukėlusį dirgiklį, kitos – lėtinės, trunka ilgai, sunku rasti jas sukėlusį dirgiklį. Todėl, susidūrus su nerimą keliančiu bėrimu ar kitokia alergine reakcija, visada rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju."

Pasak gydytojos, atopiniam dermatitui būdingi odos paviršiuje susiformuojantys sausi, paraudę pleiskanojantys ir niežulio lydimi plotai. Tačiau kartais, ypač kai oda dar pažeidžiama bakterijų ar grybelių, bėrimas komplikuojasi, vystosi infekcijos požymiai ir formuojasi vadinamasis šlapias bėrimas, susidaro gelsvas medaus šašas. Pasak gydytojos, kūdikiams iki dvejų metų bėrimai dažniausiai atsiranda skruostų srityje, ant rankų ir kojų išorinių paviršių, taip pat plaukuotoje galvos dalyje. Paūgėjusius mažamečius atopiniai bėrimai dažniau kamuoja rankų ir kojų lenkiamuosiuose paviršiuose: alkūnių, riešų, kelių, čiurnų srityse, plaštakų, kaklo, akių vokų srityse.

Nors atopinio dermatito bėrimai turi tam tikrų bruožų, nepatyrusiems plika akimi atskirti juos nuo kitų priežasčių sukeltų bėrimų nelengva. Įvertinęs ligos simptomus, surinkęs anamnezę, gydytojas gali skirti tolesnių ligos diagnozei nustatyti reikalingų tyrimų, o nustačius alergijos sukėlėją, parinkti tinkamiausią gydymą.

Kaip suvaldyti ligą?

Kaip ir daugelio kitų alerginių ligų atvejų, atopinis dermatitas gydomas siekiant suvaldyti ligą. Atlikus reikalingus tyrimus, išsiaiškinus, kokie dirgikliai provokuoja ligos paūmėjimą, galima atitinkamai kontroliuoti gyvenimo būdą, kad alergija paūmėtų kuo rečiau ir pasireikštų ne taip ūmiai.

"Išsiaiškinus, kad atopinis dermatitas paūmėja nuo tam tikrų maisto produktų, galima peržiūrėti vartojamo maisto racioną, iš jo pašalinti ar vengti alergiją skatinančių produktų. Žinant, kad liga gali paūmėti nuo, pavyzdžiui, prausimosi ar skalbimo priemonių, vėlgi rinktis švelnius cheminius produktus, kuriuose nėra kvapiklių, dažiklių, kitų agresyvių ingredientų", – pataria Ž.Korsakienė.

Pasak gydytojos, svarbiausia yra tinkama odos priežiūra. Pasitarus su gydytoju rekomenduojama naudoti odos barjero funkcijos nemažinančių higienos priemonių, nuolat drėkinti odą. Jų įvairovė plati. Pastebėta, kad vasarą atopinio dermatito požymiai palengvėja, mat yra teigiamas priešuždegiminis ultravioletinių spindulių poveikis. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad galima piktnaudžiauti saule.

Ligos paūmėjimo periodais gydytojas gali paskirti uždegimą slopinančių preparatų, dažniausiai kremo ar tepalo pavidalu, kuris naudojamas tepant jį ant ligos pažeistų odos vietų. Deja, bet kartais tenka gydyti infekcinį dermatitą, tuomet prireikia kitokių vaistų. Tik retais atvejais prireikia sisteminio gydymo. Dėl gydymo, odos priežiūros, tolesnio stebėjimo ir gydymo taktikos visada būtina pasitarti su gydytoju alergologu.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

Anonimas

Nei autoriaus tik klaustukas...abejojama apie ką rašoma

SUSIJUSIOS NAUJIENOS