ATŠILUS ORAMS PRASIDEDA IR TRAUMŲ SEZONAS: MEDIKAMS DARBO NETRŪKSTA

Kai pavasarinė saulė ir šiluma ėmė vilioti laiką leisti gamtoje, lauke ir aktyviau nei namie, iš sandėliukų buvo ištraukti dviračiai, riedlentės, paspirtukai. Medikai įspėja: judėti sveika, tačiau nevertėtų užsimiršti, kad atšilus orams padaugėja ir traumų.

Verda darbas

„Srautas šiandien jau pradėjo mažėti. Nuo 10 val. buvo antplūdis“, – praėjusią savaitę pasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyriaus (Traumatologijos punkto) vedėjas Artūras Šulnius.

Traumatologijos punktas veikia kiaurą parą ištisą savaitę. Savaitgaliais, jei geras oras, pikas prasideda 10–11 val. Ypač daug pacientų čia sugužėjo sekmadienį po pietų – sugrįžę iš išvykų. „Tada pas mus verda darbas“, – kalbėjo A. Šulnius ir apskaičiavo, kad per ankstesnį, ketvirtąjį, balandžio savaitgalį pagalbos kreipėsi 346 žmonės.

Labiausiai nukenčia riešai, nes rankomis automatiškai bandoma sušvelninti kritimą ir stengiamasi remtis. Krintant nubrozdinama, nukenčia keliai, veido sritis. Nuskyla, išmušami dantys.

Ankstesnį savaitgalį dvylika nukentėjusiųjų nuspręsta paguldyti į ligoninę. Krintant nuo dviračio sužalojamas peties sąnarys, lūžta raktikaulis. Pramogos su paspirtuku pareikalauja rankų traumų.

A. Šulnius sakė, kad dažniausiai žmonės jau žino, kad galūnę reikia šaldyti ir fiksuoti, jos nejudinti. „Pirmosios pagalbos edukavimo pastangos davė rezultatų“, – pastebėjo medikas.

Trauma: kai kuriais atvejais užtenka vieno nesėkmingo judesio, kad prireiktų gipso draugystės. Regimanto Zakšensko nuotr.

Tinkama avalynė

Aktyvaus laisvalaikio traumų patiria daugiausia jauni ir vidutinio amžiaus žmonės. Vyresni arba atsargiau važinėja, arba užsiima kitokia aktyvia veikla.

„Labai retai kada galima pamatyti paspirtukais lekiančius žmones, kurie dėvi šalmus. Pažanga tik tokia, kad renkasi patogesnę avalynę – ne basutes. Geriausia – sportinė avalynė“, – vardijo A. Šulnius.

Su tokia patogiau nušokti nuo paspirtuko, jeigu jis tampa nevaldomas. Basučių padas slidesnis ir būna taip, kad paspirtukas sau, o žmogus sau. Nepavyksta gerai atsispirti, tada ir nusileidimas sudėtingesnis. Jeigu netinkama avalynė, nušokus nuo paspirtuko didesnė pėdos, pirštų sužalojimo tikimybė.

Batutų traumų jau sumažėjo, tačiau kitokių traumų pikas, anot A. Šulniaus, deja, tęsis visą vasarą.

Labiausiai nukenčia riešai, nes rankomis automatiškai bandoma sušvelninti kritimą ir remtis.

Nelemta žolė

Stipriai susižalojus dažniausiai į medikus skubama kreiptis tą pačią dieną. Tačiau yra kategorija žmonių, kurie mano, kad gal praeis, todėl atvažiuoja po kelių dienų ar dar vėliau.

Į Traumatologijos punktą atvežtų, atėjusių ar atšokavusių žmonių istorijos – skirtingos, bet kartu ir labai panašios. Nė vienas nesitikėjo nelaimės, nė vienas nepagalvojo, kad gali nutikti bėda. Kai kada po įvykio akivaizdu, kad buvo per daug pasitikėta savo jėgomis.

„Su draugais nusprendėme išbandyti dviračių trasą Marvelė–Zapyškis. Oras buvo puikus, bet dviračių takas buvo sausakimšas. Vienoje vietoje priešais atvažiavo kitas dviratininkas, o mano pusėje ėjo pėstieji. Dviračių takas labai siauras, tad nusprendžiau pėsčiuosius lenkti per žolę, slystelėjau ir nukritau. Susitrenkiau kairę koją žemiau kelio, ji ištino, sumušimo vietoje atsirado kažkoks kietas gumbas“, – nemalonų įvykį prisiminė jauna mama, kuriai, kaip ir daugybei kitų žmonių, šį pavasarį prireikė traumatologų, nors vizitą pas juos vis atidėliojo.

Praėjus maždaug savaitei nuo traumos žemiau sumušimo vietos, ties čiurna, atsirado didelė kraujosrūva. „Vakar dar nesėkmingai kluptelėjau ant laiptų ir susimušiau tą pačią koją. Trauma – pakartotinė, koja vis tinsta ir ta mėlynė kelia nerimą: ar nebus koks trombas“, – išsipasakojo kaunietė.

Ji sako, kad Traumatologijos punkte praleido lygiai tris valandas. Iš pradžių – eilė prie traumatologo kabineto, paskui – prie rentgeno, dar eilutė, kol gydytojas pakomentuos rentgeno nuotrauką.

„Ką pasakė gydytojas? Tai, ką ir žinojau: koja nelūžusi, bet nuramino dėl tos mėlynės. Sakė, kartais taip būna: trūksta kraujagyslė ir hematoma susiformuoja visai kitoje vietoje, nei yra trauma“, – kalbėjo pašnekovė.

Medikai jai patarė koją laikyti ištiestą ir, jei įmanoma, pakeltą aukščiau. Patarė tepti uždegimą mažinančiais tepalais, jeigu reikės, išgerti vaistų nuo skausmo. Dar gydytojas nuramino, kad apie mėnesį po tokios traumos gali jaustis liekamieji reiškiniai.

Rizika: tokios kelionės paspirtuku gali baigtis ligoninėje. Regimanto Zakšensko nuotr.

Gelbsti ir humoras

„Sportininkas“, – savo diagnozę, juokais išsakytą gydytojos, persakė čiurnos traumą patyręs kaunietis Tomas. Nelaimė įvyko bandant pasirodyti prieš draugę, kad jau yra įvaldęs riedlentę.

Laimei, pakako humoro, šalto kompreso ir įtvaro. „Niekas nelūžę, tik patempimas“, – apsidžiaugė vyrukas.

„Viena koja žengiau, kitą kėliau per juostą. Vėjas papūtė, juosta pakilo, koja užkliuvo, nevykusiai viskas nutiko – nikstelėjau koją“, – savo kojos istoriją belaukdama konsultacijos, išklojo kita pacientė. Po lemtingo nikstelėjimo ji grįžo į biurą tęsti darbų. Vėliau savaitę dirbo iš namų, bet suprato, kad nepavyks išsiversti be medikų.

Aktyvaus laisvalaikio traumų patiria daugiausia jauni ir vidutinio amžiaus žmonės.

„Praėjo savaitė, žiūriu, nepagerėjo. Koja dar ištinusi. Anksčiau, kai nikstelėdavau, greitai praeidavo. Šįkart nepraeina. Atėjau čia“, – kalbėjo kaunietė. Ji pasidžiaugė, kad šis įvykis nesuardė jokių planų, bet apmaudu, kad dar ilgai negalės važinėtis dviračiu ir mėgautis kitokiu aktyviu laisvalaikiu.

„Norite mano koją nufotografuoti? Gerai. Tik be veido“, – sutiko gipsuojama vaikų darželyje dirbanti moteris. Kaip susižalojo? Kas nutiko? Koja krypt – ir viskas. Dabar visa koja sugipsuota.

Koridoriumi eina koją vos priminantis vaikinas. „Futbolą su draugais nusprendėme pažaisti“, – apie traumos aplinkybes užsiminė sužalotasis.

Užkalbinome ir tikriausiai gyvenimo draugės atlydėtą vyrą, kuriam buvo subintuota ranka. „Oi, ne, ne pavasarinė trauma čia. Darbe susižalojau“, – sakė nukentėjusysis. Pasiteiravome, gal sutiktų plačiau papasakoti, kas nutiko. „Jau tik ne apie traumą darbe“, – pokalbį iš karto baigė šalia jo sėdėjusi moteris.

Kenčia akys ir šonkauliai

Nepilnamečiams ir daliai suaugusių pacientų, patyrusių tam tikras traumas, pagalba teikiama Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje.

Skyriaus vadovas Linas Darginavičius atkreipė dėmesį į tai, kad, atėjus pavasariui, itin padaugėja pacientų, patyrusių akių traumą.

Saugokitės: pavasarį padaugėja pacientų, patyrusių akių traumą. Regimanto Zakšensko nuotr.

„Taip pat padaugėja pacientų, kurie patiria įvairių sužalojimų, susijusių su darbais sode ar darže. Pastebima, kad šiuo laikotarpiu žmonės į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių dažniau atvyksta patyrę įvairių sužalojimų, sumušimų ar net lūžių, susijusių su kritimu nuo kopėčių, tarkime, kai geni šakas“, – išskyrė L. Darginavičius.

Aišku, greta jų – ir traumos, kurių patiriama važiuojant dviračiu ar paspirtuku. L. Darginavičius palygino, kad labiau turėtų saugotis paspirtukininkai, nes jiems gresia sunkesnės traumos nei dviratininkams. „Paspirtuku galima pasiekti didesnį greitį, o maži ratai lengviau užkliūva, pavyzdžiui, už šaligatvių“, – atkreipė dėmesį skyriaus vadovas.