Pamiršta svarbų dalyką

„Daugelis dietų žada greitų rezultatų, tačiau pamirštamas vienas svarbiausių dalykų – ilgalaikis poveikis mūsų sveikatai“, – sako gyvensenos medicinos specialistė Sandra Kapeliorienė.

Pasak jos, sveika gyvensena – ne trumpalaikė taisyklių sistema. Ji apima visą žmogaus gyvenimą: mitybą, judėjimą, miegą, emocinę savijautą ir ryšį su savimi.

„Sveikata be dietų nereiškia, kad valgai bet ką. Tai reiškia, kad valgai sąmoningai. Tai gebėjimas klausytis savo kūno poreikių, atpažinti alkį, sotumą, emocinį valgymą – be kaltės jausmo ar kontrolės per prievartą“, – teigia specialistė.

Jos teigimu, sveika mityba yra galinga priemonė sveikatai susigrąžinti, ne tik svoriui reguliuoti.

„Dažnai girdžiu sakant: man reikia laikytis dietos, nes turiu sveikatos problemų, – sako Sandra Kapeliorienė. – Tačiau svarbu suprasti: ne griežta dieta, o sveikos mitybos principų laikymasis iš tiesų daro ilgalaikį poveikį sveikatai.“

Pasak gyvensenos medicinos specialistės, net jei sergama cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, padidėjęs cholesterolis, skundžiamasi virškinimo sutrikimais, galima jaustis gerai, jei pasitelki sąmoningus pasirinkimus.

Pasitelkia: pasak S. Kapeliorienės, mityba gali būti galinga gydymo priemonė, ji gali mažinti uždegimo procesus, vaistų poreikį, stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje, pagerinti kraujospūdį, tačiau svarbu ir judėti. / S. Kapeliorienės asmeninio archyvo nuotr.

Išmokti rinktis

„Mityba gali būti galinga gydymo priemonė. Kai valgome subalansuotai, gauname pakankamai skaidulų, gerųjų riebalų, mažiname uždegimo procesus, organizmas reaguoja. Gali mažėti vaistų poreikis, stabilizuotis cukraus kiekis kraujyje, sumažėti kraujospūdis“, – teigia specialistė.

Svarbiausia, pasak jos, ne uždrausti sau viską, o išmokti rinktis, ką ir kada valgyti, kad maistas būtų sąjungininkas, o ne priešas.

Gyvensenos medicina, kuria remiasi S. Kapeliorienė, taiko mokslu pagrįstas strategijas, padedančias palaikyti sveikatą natūraliai.

„Mityba be dietų – subalansuotas, įvairus ir visavertis maistas be gerų ar blogų etikečių. Tai dėmesingas valgymas – be skubos, pasitelkiant visus pojūčius. Tai ir emocinės sveikatos stiprinimas: mokymasis atpažinti, kada valgome dėl streso ar liūdesio. Žinoma, būtina išmokti atpažinti kūno signalus – valgyti, kai jaučiame alkį, o ne tada, kai leidžiama“, – aiškina specialistė.

Asmeninė istorija

„Praėjusią savaitę minėta Tarptautinė diena be dietų – tik simbolinė data. Bet kurią kitą dieną galime pabandyti sulėtinti tempą, išsilaisvinti nuo nuolatinių „reikia“ ir „negalima“. Prisiminti, kad bet koks kūnas vertas pagarbos – nepriklausomai nuo dydžio ar formos“, – sako Sandra.

Anot jos, sveikata – ne drastiškos priemonės, o meilės sau ir nuoseklių, švelnių pasirinkimų kelias.

Gyvensenos medicinos specialistė prisipažįsta: buvo laikas, kai ji pati išbandė daug dietų. Ilgą laiką ją vargino svorio kaita. „Vieną dieną svoris mažėjo, kitą – vėl augo. Kartu augo ir nusivylimas savimi. Ieškojau tobulo sprendimo: dietos, plano, papildų. Ilgainiui supratau, kad problema – ne maistas. Problema – mūsų santykis su maistu, kūnu, emocijomis“, – pasakoja specialistė.

„Dirbdama su žmonėmis matau tokią pačią istoriją. Pradėję pildyti mano sukurtą mitybos dienoraštį, daugelis nustemba – kiek daug visko suvalgoma per dieną, kiek daug jaučiame emocinio, o ne fiziologinio alkio. Dažnai būtent tų produktų, kurių „lyg ir nevartoju“, „neįtraukiau“, „nepripažinau kaip savo“. Šis dienoraštis tampa veidrodžiu – be kaltinimų, bet atvirai žvelgiant į realybę“, – ragina peržvelgti savo mitybą gyvensenos medicinos specialistė.

Dietų kultūra dažnai moko, kad kūnas turi būti taisomas, koreguojamas, mažinamas. Tačiau S. Kapeliorienė pabrėžia: kūnas nėra problema, kurią reikia išspręsti.

Sveikata be dietų nereiškia, kad valgai bet ką. Tai reiškia, kad valgai sąmoningai. Tai gebėjimas klausytis savo kūno poreikių, atpažinti alkį, sotumą, emocinį valgymą.

„Jis nuolat keičiasi, ir tai natūralu. Kūnas – ne projektas, jis – mūsų namai. Priimti savo kūną – pirmas žingsnis link tikros sveikatos“, – įsitikinusi ji.

Pasak jos, kai žmogus išmoksta gerbti savo kūną, keičiasi ir sprendimai – pasirenkamas maistas, kuris maitina, o ne baudžia, judėjimas, kuris teikia džiaugsmą, o ne skausmą.

S. Kapeliorienė pataria: „Nustokite ieškoti teisingos dietos. Nustokite kaltinti save dėl svorio bangavimų. Pradėkite klausytis. Klausytis savo kūno, minčių, savo tikrųjų poreikių.“

Gyvensenos medicinos specialistė ragina ne pradėti visiškai nebekontroliuoti, kada ir ką valgome, o keisti požiūrį. „Užuot spaudę save, išmokime savimi pasirūpinti. Ne laikinai, ne iki vasaros, bet visam gyvenimui. Sveikata – ne bausmė. Tai rūpinimasis“, – sako ji.