Sugrąžinta šypsena ir džiaugsmas gyvenimu

Inovatyvi procedūra ypač tinka visiškai dantų netekusiems arba stipriai pažeistus dantis turintiems pacientams. Apie kelioliką metų pasaulyje egzistuojančią, bet Lietuvoje vis dar nedaugelyje klinikų taikomą inovatyvią technologiją paprašėme pakalbėti pirmos šalyje privačios odontologijos klinikos „Denticija“ specialistus: protezuojančią gydytoją Raimondą Kiverę ir burnos chirurgą Avi Kuperschlag.

Protezuojanti gydytoja R.Kiverė akcentavo, kad pagal inovatyvią „Denticija“ klinikoje taikomą technologiją protezai kuriami individualiai, atsižvelgiant į kiekvieno paciento veido bruožus ir šypsenos ypatybes. „Kalbant apie burnos sveiktą pacientui yra svarbiausi trys aspektai – estetika, kalba ir kramtymas. Jie lemia ne tik aiškią kalbą ar gražią šypseną, bet ir pasitikėjimą savimi“, – kalbėjo R. Kiverė.

Pasak jos, pacientai po atkuriamosios dantų procedūros dažnai sako: „Vėl galiu šypsotis ir mėgautis maistu – dantys kaip savi.“ Šiuolaikinės technologijos leidžia sukurti protezus, kurie neuždengia gomurio, todėl jaučiami maisto skonio niuansai, o žmogus atgauna socialinį pasitikėjimą ir gyvenimo komfortą.

Atsižvelgiama į individualias savybes

Nuo ko prasideda paciento kelias taikant inovatyvią technologiją? Pirmiausiai „Denticija“ klinikoje konsultacijos metu atliekama išsami apžiūra: vertinama dantenų būklė, šypsenos linija, kaulo struktūra, daromos intraoralinės nuotraukos bei veido fotografijos. Tai leidžia itin tiksliai suplanuoti būsimo protezo poziciją ir sukandimą.

„Visa tai atliekame skaitmeniniu būdu – laboratorijoje kompiuterio ekrane galima modeliuoti būsimą šypseną, derinti ją su veido bruožais. Kartu su techniku vaizdo ryšiu peržiūrime rezultatą ir koreguojame juos pagal paciento norus. Taip užtikriname estetiką, aiškią kalbą ir visavertę kramtymo funkciją,“ – aiškino gydytoja.

Po pirmos procedūros gali būti naudojamas laikinasis protezas, ypač kai reikia labai greitai atkurti šypseną arba lygiagrečiai atliekamos kitos odontologinės ar burnos chirurginės procedūros. „Kartais laikinas protezavimas reikalingas tam, kad išlygintume kramtymo plokštumas ar atliktume paruošiamuosius darbus kitame žandikaulyje. Pavyzdžiui, kol uždėtas laikinas protezas viršuje, atliekame darbus apatinėje burnos dalyje. Kad nuolatinį protezavimą galėtume atlikti atstatytame, adaptuotame sąkandyje“, – pasakojo gydytoja.

Implantavimas ir protezavimas – vienu metu

Šiuolaikinės technologijos laikiną protezą leidžia pagaminti per 5–7 dienas, o nuolatinį hibridinį – per 14 dienų.

„Implantas – tai tarsi prabangus varžtelis, kuris pakeičia danties šaknį. Jis įsriegtas į žandikaulį leidžia tvirtai laikyti naują dantį ir, jei reikia, visą protezą,“ – aiškino burnos chirurgas A. Kuperschlag.

Pasak mediko, Lietuvoje ir visose Baltijos šalyse žmonių genetika nulemia, kad dažnas turi siauresnius žandikaulius, todėl taikant įprasta implantavimo procedūra tenka taikyti kaulo priauginimą. Tuo tarpu „Visi ant keturių“ metodas leidžia įsukti implantus kampu, išnaudoti turimą kaulą ir dažnai išvengti kaulo priauginimo operacijos. „Viskas atliekama per vieną procedūrą, kuri trunka apie valanda. Jos metu pašaliname dantis, įsriegiame implantus ir bendradarbiaujant su protezuojančia gydytoja pritvirtiname protezą. Atkurti visą žandikaulį protezuojant užtenka įsriegti keturis implantus, retesniais atvejais – šešis“, – pasakojo gydytojas.

Šis metodas pasaulyje taikomas jau daugiau nei 15 metų. „Tai patikimas, moksliškai pagrįstas ir saugus būdas, kuris leidžia išvengti ilgo laukimo bei skausmingų tarpinių procedūrų ir gijimo etapų, kurie taikant įprastą technologiją gali trukti net iki metų. Tokiu būdu pacientas sutaupo laiko ir lėšų“ – pridūrė A. Kuperschlag.

Būtinas ir paciento indėlis

Gydytojai pabrėžia, kad po implantavimo ir protezavimo procedūros labai svarbus ir išsamiai klinikoje pateiktų rekomendacijų laikymasis.

„Patariame keturis mėnesius kruopščiai laikytis burnos higienos ir tam tikros mitybos taisyklių“, – kalbėjo R. Kiverė.

Pacientui rekomenduojama vengti sunkiai kramtomo maisto. Paprastai kalbant, tinka viskas, ką galime atgnybti šakute be stalo peilio.

Už protezavimą galima gauti solidžią kompensaciją

Dantų protezavimo paslaugos gali būti kompensuojamos apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu. Į šią grupę patenka senjorai, vaikai iki 18 metų, žmonės, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, taip pat pacientai, gydyti dėl burnos, veido ar žandikaulių onkologinių ligų.

Norint pasinaudoti kompensacija, pirmiausia reikia kreiptis į savo gydymo įstaigos odontologą, kuris įvertins burnos būklę ir įtrauks į kompensuojamųjų paslaugų eilę. Gavus patvirtinimą, galima registruotis į pasirinktą kliniką dėl protezavimo ir gydymo plano sudarymo. Papildomų prašymų pildyti nereikia – pakanka asmens dokumento ir patvirtinimo apie kompensaciją.

Kompensacijos dydis priklauso nuo gydymo sudėtingumo ir gali siekti nuo kelių šimtų iki daugiau nei dviejų tūkstančių eurų. Jei gydymo kaina viršija kompensuojamą sumą, pacientas padengia likusią dalį savo lėšomis.

Kompensuojamuoju protezavimu galima pasinaudoti kartą per trejus metus, o vaikams ir onkologiniams pacientams taikomos išimtys. Kompensacija neteikiama, jei žmogus nėra apdraustas PSD arba protezavimas atliktas savarankiškai, nelaukiant sprendimo dėl kompensacijos.