DEPRESIJA: KADA LAIKAS KREIPTIS Į PSICHIATRĄ?

Spalio 10 d. minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena, kasmet tampanti simboline priežastimi garsiau kalbėti apie visuomenės psichinę sveikatą.

Kaip atpažinti, jog žmogus yra nepajėgus valdyti savo emocijų, jausmų, išgyvenimų? Kada yra būtina ieškoti pagalbos – sau ar artimiesiems? Šiuolaikinėje visuomenėje depresija yra stipriai paplitusi psichikos liga. Tačiau laiku ją pastebėti ne visada paprasta. Apie tai – pokalbis su VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro II skyriaus vedėja psichiatre Jolanta Bičkiene.

Jos teigimu, depresija nėra tik liūdna nuotaika. Tai – kompleksinė liga, kurios metu sutrinka neuromediatorių apykaita centrinėje nervų sistemoje, kas sąlygoja šios ligos susiformavimą. Neuromediatoriai dalyvauja reguliuojant emocijas, taip pat ne tik mąstymo ir suvokimo, bet ir fiziologiniuose procesuose, kurie turi įtakos kitų organų veiklai.

Genetika, paveldimumas yra pagrindinis ligos rizikos rodiklis, tačiau ilgalaikis stresas, nuovargis, psichologinės traumos, depresyvus individo charakteris taip pat sąlygoja susirgimą. Šiuo atveju reikia skirti ne tik medikamentinę, bet ir psichologinę, psichoterapinę pagalbą.

Simptomai, į kuriuos svarbu reaguoti

Liūdna nuotaika, pesimistinė ateities perspektyva, negebėjimas džiaugtis anksčiau džiuginusiais dalykais, motyvacijos stoka, vengimas bendrauti ir neigiamas savęs vertinimas – vieni pagrindinių depresijos simptomų. Šalia to dažnai pasireiškia miego ir mitybos sutrikimai, netgi judesių ar kalbos sulėtėjimas.

Pasikeitusi savijauta sergantį asmenį vargina kelias savaites ir ilgiau – tai nėra vienadienis reiškinys, susijęs su patirta stresine gyvenimo situacija. Įprastas nuovargis žmogui dingsta gerai pailsėjus, ryte vėl jaučiamasi gerai. O depresijai būdingas „rytinis blogumas“: ankstyvas pabudimas paryčiais, sunkumas keltis, jėgų trūkumas. Šie simptomai palengvėja vakaro metu.

Pastebėti artimojo depresiją nėra lengvas uždavinys. Žmonės linkę artimųjų savijautą sieti su gyvenimo įvykiais, charakterio bruožais – sunku tokį žmogų vertinti nešališkai. Dėl to šeimose depresija dažnai sukelia vidinius konfliktus, neigimą, pyktį.

Aplinkinių nuomonei jautresni, nepatiklūs žmonės linkę užsidėti kaukę, tačiau pagrindinis ligos simptomas – bloga nuotaika – tęsiasi daug dienų, savaičių, todėl artimieji turėtų pastebėti ir atpažinti sergančiojo emocinę būklę.

Kai pagalba yra būtina

Žinoma, pasitaiko atvejų, kuomet depresija praeina savaime, negydoma. Tačiau jei užsitęsusi bloga savijauta trikdo normalų darbingumą, susikaupimą, bendravimą su aplinkiniais, jei kyla negatyvios ar suicidinės mintys, reikia kreiptis į gydytoją specialistą. Psichiatras pokalbio metu įvertina minėtus ir kitus svarbius depresijos simptomus, jų gylį, trukmę, provokuojančius veiksnius ir kitas, ligos eigai ir prognozei svarbias atvejo aplinkybes. Psichologas pokalbio metu tiria paciento būklę, naudodamas standartizuotas tyrimų metodikas ir testus.

Natūralu, jog sergančiojo artimieji taip pat labai stipriai išgyvena ligos faktą. Bandydami sergantįjį guosti, raminti, su juo kalbėtis, dažnu atveju jie negauna norimo atsako – depresija pakalbėjus nedingsta. Ilgainiui artimuosius apima pykčio, bejėgiškumo jausmai. Sergantieji dar labiau užsisklendžia, atsiriboja, stiprėja kaltės, savigraužos, nereikalingumo jausmas. Taip tarpusavio santykiai šeimose tampa dar sudėtingesni.

Neretai psichologinės pagalbos reikia ir artimiesiems. Sergančiojo šeimos nariai turėtų suprasti, jog negalima visų problemų „užsidėti ant savo pečių“. Labai svarbu išlikti ramiems, padėti sergančiajam ieškoti profesionalios pagalbos. Depresija – gydoma liga. Kai šalia suprantantys, palaikantys artimi žmonės, sveikti yra lengviau.“

Verta žinoti

Antidepresantų suvartojimas Lietuvoje 2011–2015 metais augo 9 proc.

Depresija ir alkoholio vartojimas yra didžiausi rizikos veiksniai ir suaugusiųjų, ir jaunimo amžiaus grupėse.

Lietuvoje sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais 2014 m. siekė 29.5 proc. (1000 gyventojų). Beveik kas trečias Lietuvos gyventojas serga psichikos ar elgesio sutrikimais.

Lietuvoje mirtingumas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų 2014 m. siekė 3.9 proc. (100 tūkst. gyventojų).