Skrandžio skausmas, pykinimas ir net vėmimas – štai kas laukia persivalgius. Kad Kalėdų nesugadintų virškinimo sutrikimai, dietologės pataria savo veiklą per šventes susiorganizuoti taip, kad visą laiką nesėdėtume prie stalo ir neatsirastų neįsisąmoninto valgymo, kai nesuprantame, kiek ir ko dedame į burną.

„Persivalgius pradeda trikti virškinimas, atsiranda nuovargis, kitą dieną norisi būti tik prie televizoriaus. Vienkartinis persivalgymas didelės įtakos sveikatai neturės, bet, jeigu tai tampa „daugiadienėmis“, tada jau negerai“, – tikina mitybos specialistė Vaida Kurpienė.

Jai antrina ir gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė, sakydama, kad sveikam žmogui persivalgymas ilgalaikėmis problemomis negresia, tačiau tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis, tai gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.

„Persivalgymas yra labai nemaloni būsena, kai tu ne šventi, o kamuojiesi. Persivalgymo simptomai: skrandžio skausmas, pilvo išpūtimas, pykinimas, net vėmimas. Skrandžio turinys yra apie 500 mililitrų, bet raumenys tempiasi, gali iki 1 litro ir daugiau išsitempti. Man yra tekę girdėti netgi apie skrandžio plyšimo atvejus, bet taip gali nutikti nutukusiems žmonėms. Kardiologinėmis ligomis sergantiems pacientams persivalgius gali pakilti kraujospūdis“, – sako J. Dobrovolskienė.

Skirkime laiko žaidimams

V. Kurpienė ragina šventinį vakarą organizuoti taip, kad tik dalį laiko praleistume prie vaišėmis nukrauto stalo.

„Dalį laiko, pavyzdžiui, per Kūčias skirkime žaidimams, išeikime pasivaikščioti ar tiesiog pereikime į kitą vietą namuose – kad visą laiką nesėdėtume prie stalo ir nebūtų neįsisąmoninto valgymo, kai net nesuprantame, kiek suvalgome“, – teigia mitybos specialistė.

Anot jos, valgant labai svarbu mėgautis kiekvienu maisto kąsneliu – taip suvalgysime mažiau maisto, greičiau ateis sotumo jausmas.

„Jeigu sėdžiu su šeima prie stalo, tai pabendrauju, tada ramiai suvalgau patiekalą ir pasimėgauju juo 100 procentų, o tada vėl galiu bendrauti. Kartais valgome vien tam, kad valgytume. Jeigu mes neskiriame maistui laiko ir juo nesimėgaujame, tai net nesuprantame, ar mums buvo skanu, – tada valgymas nėra iki galo įsisąmonintas“, – aiškina V. Kurpienė. Ji pataria iš pradžių į lėkštę įsidėti labai mažą šaukštą patiekalo, jo paragauti ir, jei mums tikrai skanu, tik tada įsidėti didesnę porciją.

Daržovės pagerins virškinimą

Anot dietologių, ruošiant maistą šventėms, reikėtų naudoti mažiau riebalų. Jos pataria pasigaminti daugiau patiekalų iš šviežių ar raugintų daržovių.

„Daržovės suteiks sotumo jausmą, o kitą dieną jausimės lengviau, nes tai pagerins virškinimą“, – tikina V. Kurpienė.

J. Dobrovolskienė atkreipia dėmesį, kad tradicija per Kūčias valgyti 12 patiekalų yra tik simbolis, tad nereikėtų persistengti gaminant labai daug patiekalų.

„Reikia turėti vieną žuvies patiekalą – prabangų, skanų, pagamintą iš retesnės žuvies, jis galėtų būti karštas. Jei toks įprotis atsiras, atkris daug mišrainių, su aliejumi troškintų daržovių, silkių pataluose. Reikėtų atrasti saiko ribą – tai yra pagrindinis dalykas. Jeigu yra labai daug patiekalų, reikia juos tik ragauti“, – pabrėžia gydytoja dietologė.

Maistu išreiškia savo meilę

Per šventes lankant artimuosius, kartais tenka susidurti su pernelyg dideliu vaišingumu, kai svečiai nuolatos raginami valgyti. V. Kurpienė teigia, kad tokius giminaičius reikia suprasti – dažnai vyresni žmonės būna išgyvenę nepritekliaus ar bado laikotarpį, dėl to jie savo meilę rodo per maistą. „Galbūt juos tiesiog reikia apkabinti, priglausti ir pasakyti: ačiū, aš jau pavalgiau ir esu sotus“, – pataria mitybos specialistė.

Psichologas dr. Marius Daugelavičius jai pritaria ir tvirtina, kad vaišingumas yra pagarbos ir meilės parodymas. „Šeimininkės taip parodo, kad rūpinasi, jos taip išreiškia savo meilę, todėl, jei žmonės nevalgo, jos galvoja, kad be reikalo stengėsi. Lietuviams ne taip gerai sekasi bendrauti, jie pakankamai konservatyvūs, uždari žmonės, todėl per maistą jie išreiškia jausmus“, – aiškina psichologas.

V. Kurpienė pataria, ką daryti, jei jau esame sotūs, tačiau nenorime savo atsisakymu įžeisti maisto vis siūlančias šeimininkes: „Pavyzdžiui, lėkštėje reikia palikti dalį maisto, nes, kai joje yra maisto, tai neateis mintis į galvą dar papildomai įdėti. Įsidėkite ką nors, kas jums nepatiko, nes kitaip neįsisąmonindami, kol bendrausit, jį suvalgysit.“

Ką daryti persivalgius?

Jei vis dėlto nepavyko išvengti persivalgymo, dietologės ragina kuo greičiau nustoti valgyti, tačiau pabrėžia, kad kitą dieną po švenčių badauti nereikėtų.

„Galima pagalvoti apie fermentų terapiją – pagerinti virškinimą fermentų preparatais. Visada padės pasivaikščiojimas ir fizinis aktyvumas: tai padės atnaujinti žarnyno veiklą ir virškinimą“, – tikina J. Dobrovolskienė.

„Kitą dieną reikia valgyti daugiau daržovių, kurios pagreitins perteklinių medžiagų išstūmimą iš organizmo – tik jau raugintų daržovių antrą dieną reikėtų vengti, nes, jeigu privalgėte silkės, raugintų daržovių, tai natrio kiekis bus padidėjęs, gali prasidėti tinimas ar padidėti kraujospūdis. Reikėtų valgyti kopūstines ir šaknines daržoves: morkas, burokėlius, kaliaropes, petražolių bei saliero šaknis ir pan.“, – pataria V. Kurpienė.