Tinkamai parinkta kontracepcijos priemonė gali būti naudinga ir sveikatai

Vaistinėse ir poliklinikose brukami lankstinukai, o internete akį traukia spalvingos kontraceptinių preparatų reklamos. Kaip neapsigauti ir pasirinkti tinkamiausią? Pasak Kauno "Dainavos" poliklinikos gydytojos akušerės-ginekologės Nerėtos Riaukienės, tinkamai parinkta kontracepcijos priemonė gali būti naudinga sveikatai.

Praėjo tie laikai, kai kontraceptikai vien tik saugojo nuo nepageidautino nėštumo", – aiškino N.Riaukienė. Gydytoja "Sveikatai" papasakojo apie šiuo metu populiariausias ilgalaikės kontracepcijos priemones, tačiau įspėjo, jog prieš pradedant jas vartoti, būtina pirmiausia pasitarti su mediku.

Tabletės – populiariausios

Tabletės vis dar yra labiausiai paplitusi kontracepcijos priemonė – kiekvieną dieną savo rankinėse jas nešiojasi milijonai viso pasaulio moterų.
Jei pirmųjų, prieš pusę amžiaus pasirodžiusių, kontraceptinių tablečių sudėtyje buvo labai daug hormonų, tai šiuo metu galima įsigyti "mažylių" – tablečių, beveik neturinčių hormonų.

Pradėjus vartoti vaistus kartais gali pasireikšti šalutinis poveikis – pykinti, skaudėti galvą, tačiau apskritai kontraceptinės tabletės yra gerai toleruojamos, turi daugiau privalumų – sumažina menstruacijų skausmus ir kraujavimą, padeda išspręsti odos problemas. Šiuolaikinės kontraceptinės tabletės taip pat griauna mitą, jog jas vartojant storėjama. Vartojant piliules su drospirenonu kūno svoris gali net sumažėti, nes nesikaupia skysčiai.
Hormonines kontraceptines tabletes galima gerti tiek laiko, kiek norima apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo. Paprastai jos kasdien vartojamos 21 dieną. Vėliau septynias dienas tabletės negeriamos, nors jas galima vartoti ir be pertraukos.

Ši priemonė veiksminga 36 val., todėl jei moteris pamiršo laiku išgerti kontraceptinę tabletę, tikimybė pastoti gana didelė. Tokiu atveju N.Riaukienė rekomenduoja iš karto išgerti dvi tabletes. Vis dėl to, po praleistos dozės, lytiškai santykiaujant patartina savaitę naudoti prezervatyvus.

Jeigu nusprendėte susilaukti kūdikio – tiesiog nebegerkite tablečių. Jei esate sveika, pastosite greitai ir tai, kad anksčiau vartojote kontraceptines tabletes, neturės jokios įtakos jūsų mažylio sveikatai", – sakė N.Riaukienė.

Žiedas saugo iš vidaus

Kontraceptinis žiedas – lankstus, mažai hormonų turintis maždaug 5 cm skersmens žiedas. Jis, kaip ir kitos kontracepcijos priemonės, neleidžia neplanuotai pastoti, mažina menstruacijų skausmus ir kraujavimą.
Kontraceptiniame žiede yra dviejų rūšių hormonų: estrogenų ir progestino. Per makšties sienelę patekę tiesiai į kraujotaką, hormonai stabdo kiaušinėlio brendimą kiaušidėse.

Žiedas įdedamas į makštį (moteris tai daro pati) vieną kartą per mėnesį, pirmąją menstruacijų dieną ir laikomas tris savaites, vėliau ištraukiamas. Praėjus septynioms dienoms, reikia įsidėti naują žiedą. "Nesibaiminkite, šios kontraceptinės priemonės neįmanoma blogai įsidėti", – patikino akušerė-ginekologė N.Riaukienė.
Būna atvejų, kad žiedas trukdo lytinių santykių metu, tačiau taip nutinka labai retai. Nuo šios priemonės gali pykinti, skaudėti krūtis.

Apsauga per odą

Kontraceptinis pleistras – maždaug 5 cm ilgio ir tokio paties pločio kūno spalvos pleistras. Jo sudėtyje yra dviejų rūšių hormonų: estrogenų ir progestino. Pleistrą užklijavus ant kūno, hormonai kiekvieną dieną per odą patenka į kraujotakos sistemą.

Jis klijuojamas ant pilvo, sėdmenų, viršutinės išorinės žąsto dalies arba viršutinės liemens dalies kartą per savaitę. Klijuoti ant krūtų negalima. Tris savaites iš eilės, tą pačią dieną (pavyzdžiui, trečiadienį), vis kitoje kūno vietoje klijuojamas naujas pleistras, po to daroma septynių dienų pertrauka. Kaip ir kontraceptinės tabletės, pleistras dažniausiai sutrumpina menstruacijas, sureguliuoja ciklą.

Kontraceptinis pleistras labiau tinka moterims, turinčioms virškinimo problemų, nes į organizmą patekę hormonai aplenkia skrandį ir patenka tiesiai į kraują. Pleistras gali sukelti galvos, krūtų skausmą, dirginti odą. Priemonės negalima naudoti moterims, sveriančioms daugiau nei 90 kg, nes kontraceptinis poveikis gali būti nepakankamas.
"Su kontraceptiniu pleistru galite maudytis, bėgioti arba eiti į pirtį. Pleistras neatsiklijuos, o jo kontraceptinis poveikis nesumažės", – patikino N.Riaukienė.

Hormoninė spiralė

Vis daugiau moterų renkasi ilgalaikę kontracepcijos priemonę – hormoninę spiralę "Mirena". Tai maža T formos, iš plastiko pagaminta hormoninė spiralė, kurioje yra progestino, laipsniškai išsiskiriančio į gimdą.
"Mirena" įdedama į gimdą penkeriems metams, tačiau jei moteris pageidauja, ją galima išimti ir anksčiau. Šią priemonę gali įdėti tik ginekologas. Procedūra trunka 5 min., nėra skausminga, tačiau trumpam gali sukelti diskomfortą. Spiralę patartina įdėti per pirmąsias septynias dienas nuo menstruacijų pradžios. Numatytu laiku "Mirena" lengvai pašalinama iš gimdos patraukiant makštyje esančius siūlelius. Šią procedūra taip pat gali atlikti tik ginekologas.

Negimdžiusioms pacientėms hormoninė spiralė nerekomenduojama. Dažniausiai ją naudoja jau gimdžiusios moterys. Kadangi "Mirenos" poveikis yra daugiausia vietinis (ji veikia gimdoje), ši kontracepcijos priemonė tinka jaunoms mamoms, maitinančioms kūdikius krūtimi. Hormoninė priemonė nemažina pieno kiekio ir neblogina jo kokybės. Spiralė gali būti įvesta į gimdą praėjus šešioms savaitėms po gimdymo.

Hormoninė spiralė ypač tinka toms moterims, kurių menstruacijos buvo gausios, ilgos ir skausmingos, nes jas žymiai sutrumpina ir palengvina. Kai kurioms moterims menstruacijos gali visai išnykti, nes suplonėja gimdos gleivinė, bet sveikatai tai nepavojinga. Išėmus priemonę, menstruacijos sugrįžta. Hormoninėje spiralėje nėra estrogenų, todėl nesikaupia skysčiai ir neauga kūno svoris. Hormoninė spiralė paprastai yra gerai toleruojama, tačiau pirmus mėnesius gali teplioti. Organizmui prisitaikius prie hormono tai praeina.