Vaistinėse – naujos kompensuojamųjų vaistų kainos: vieni atpigo, kiti pabrango. Pastarųjų turėtų būti mažiau, o kaip yra iš tiesų ir kiek kainos pakito, paaiškės tik pirkėjams.

Mažiau yra daugiau

Praėjusią savaitę įsigaliojo naujas Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynas, kurį dar balandį patvirtino sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis.

Vaistinės senų ir naujų kainų palyginti negali, nes jų kompiuteriuose senojo kainyno neliko. Valstybinė ligonių kasa pabrangusių vaistų kainų neatskleidžia.

Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynas peržiūrimas kas ketvirtį, o keičiamas kartą per metus, atsiradus naujų vaistų ar pakitus gamintojų kainoms.

Dėl šių sąlygų iš 1 876 vaistų naujajame kainyne 103 yra nauji pigesni generiniai vaistai. Sumažėjo 288 vaistų gamintojo deklaruotos kainos ir 1 025 vaistų – bazinės kainos. Pastarosios apskaičiuojamos išvedus kelių gamintojų tos paties vaisto mažiausios kainos vidurkį.

Valstybinė ligonių kasa, net ir prašoma, konkrečių pavyzdžių nepateikia. Vaistininkai šypsosi: taip yra todėl, kad, sumažinus bazinę kainą, mažmeninė lieka ta pati. Vadinasi, ligonis turi primokėti daugiau.

Vienas iš pavyzdžių gali būti vaistai „Thyrozolum“ skydliaukės ligoms gydyti. Jų 50 mg 50 tablečių pakuotės bazinė kaina – 1,75 lito, o mažmeninė – 17,85 lito. Bazinė, kuri kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), yra mažesnė dešimt kartų. Ligoniui tenka primokėti beveik 16,10 lito.

Pernai už kompensuojamuosius vaistus ligonių primokėta suma – apie 159 mln. litų.

Kalta maža rinka

Beje, „Thyrozolum“ – tai vaistas iš 17-os, kurių kainos naujajame kainyne padidėjo. Apmaudu, kad pabrango vaistai ligoms, kuriomis serga itin daug žmonių, gydyti. Tai tuberkuliozė, vaikų alerginis rinitas, pneumonija, epilepsija. Kodėl taip atsitiko?

„Lietuvos vaistų rinka maža, todėl kartais gamintojai pradeda netiekti kai kurių registruotų vaistų. Derybų dėl vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kainų komisija leido padidinti 17 vaistų gamintojo deklaruotą kainą, siekdama užtikrinti jų tiekimą, gydymo tęstinumą, atsižvelgdama į tai, kad grupėje yra tik vieno gamintojo vaistai“, – teigiama Valstybinės ligonių kasos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Linos Bušinskaitės pasirašytame pranešime.

Tvirtinama, kad ligoniai šių kainų skirtumo turėtų nepajausti, nes pusės iš jų – devynių vaistų šeštadaliu didėja 100 proc. kompensuojama bazinė kaina, o PSDF biudžeto galimybės leidžia ją padengti.

„Jei nebūtų buvę leista didinti šių vaistų kompensuojamosios kainos dalies, jie būtų buvę išimti iš rinkos, nes gamintojams jų neapsimoka gaminti. Tai reiškia, kad ligoniai būtų nebeturėję galimybės jais gydytis“, – įtikinėjama L.Bušinskaitės atsakyme „Kauno dienai.“

Kainynas – gamintojų valioje

Stebina paradoksas: Lietuvoje vaistų rinka maža, bet, mums vaistų neperkant, farmacininkams neapsimokėtų jų gaminti.

Antra vertus, kodėl pas mus kai kurioms plačiai paplitusioms ligoms gydyti yra tik vieno gamintojo vaistų? Kaip tuomet išsirinkti pigiausią, ką deklaruoja Valstybinė ligonių kasa?

Visame pasaulyje pasibaigus patentinių vaistų išradėjų privilegijos, kai jie vieninteliai gamina savo produktą, laikotarpiui, gamybą gali perimti ir kitos kompanijos. Jau kelioms kompanijoms gaminant tuos pačius vaistus, vadinamus generiniais, atsiranda konkurencija. Vaistų kaina krenta, net ir patentinių.

Vis dėlto vaistai Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyne, anot Valstybinės ligonių kasos atstovės, priklauso nuo vaistų gamintojų valios. Pageidaudami įrašyti vaistą į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną, Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamentui jie pateikia paraišką. Tuomet vaistas įtraukiamas į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną.

Geriau nusipirks alaus

Naujajame Kompensuojamųjų vaistų kainyne treji vaistai tuberkuliozei gydyti yra pabrangę.

„Dažnas ligonis, vaistams pabrangus, geriau nusipirks alaus bambalį, nei gydysis. Tas, kuris serga vaistams atsparia tuberkulioze, o ji neretai išsivysto nesigydant, dažniausiai mėgsta išgerti, neturi pragyvenimo šaltinio. Gydymą nutraukus liga plinta“, – prognozuoja Kauno Romainių tuberkuliozės ligoninės direktorius Algimantas Tarūta.

Jis, būdamas sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio neetatiniu konsultantu, mano, kad vaistus nuo tuberkuliozės reikia kompensuoti 100 proc. ir neimti jokių priemokų. Net ir tokiu atveju ligonius tektų vilioti, kad ateitų tuos vaistus išgerti, nes asocialūs asmenys nejaučia atsakomybės nei dėl savo sveikatos, nei dėl to, kad ligą platina.

"Pasibaigus aktyviam ligos laikotarpiui, kai sergantysis bacilų nebeišskiria, jis išleidžiamas iš ligoninės, bet vaistus turi vartoti dar ilgai. Jei ligonis yra mėgėjas išgerti, bet žmona – labai tvarkinga ir jį prižiūrės, galima tikėtis, kad vaistus gers. Bet jei žmona tokia pati, skiriamas vadinamasis tiesiogiai stebimo gydymo kursas, kai ligonis kas antrą dieną atvažiuoja į polikliniką išgerti vaistų. Atvira ligos forma sergantis žmogus gali užkrėsti 25 sveikuosius.

Paprastosios, vaistams jautrios tuberkuliozės gydymas tęsiasi apie pusę metų, o atsparios formos – nuo dvejų iki trejų.

Galima keisti tvarką

Gydytojas ftiziatras A.Tarūta pritaria, kad, esant mažai rinkai, pavyzdžiui, mažai darbų apimčiai, statybininkai objekto nesiims arba užsiprašo didelių pinigų.

„Dėl vaistų yra kita išeitis. Jei Lietuvos rinka vaistams per maža, juos reikia pirkti ne tik centralizuotai, bet ir susikooperavus su kaimynais. Štai estai perka per vadinamąją žaliąją liniją ir vaistai jų šalyje du tris kartus pigesni. Taip jie sutaupė 2–3 mln. litų. Mes dar daugiau sutaupytume, nes Estija mažesnė už Lietuvą ir tuberkulioze ten sergama mažiau“, – aiškina gydytojas.

Jis apgailestauja, kad, valdžios kabinetuose propaguodamas šią idėją, išgirsdavo atsakymą: mums to daryti neleidžia įstatymai.

„Tai keiskime įstatymus! Kodėl estai pakeitė? Lietuviai dažniausiai ne tik vaistus, bet ir daug ką kita perka kuo brangiau“, – piktinasi ligoninės vadovas.

Antibiotikų yra daug

„Neįsivaizduoju, kaip galima sakyti, kad yra tik vienas vaistų grupės pneumonijai gydyti gamintojas“, – stebisi Respublikinės Kauno ligoninės Bendrosios terapijos skyriaus vedėja gydytoja pulmonologė Palma Emilė Kopustinskaitė.

Ji paaiškino, kad pneumonija, priklausomai nuo sukėlėjo – bakterijos, viruso ar grybelio, gydoma atitinkamos grupės antibiotikais. Jų yra daug, veikia skirtingai. Bet kokiam uždegimui gydyti taip pat skirti antibiotikai.

„Vienas gamintojas – tikras melas“, – pabrėžia gydytoja.

Pabrangęs „Erythromycinum“ – seniai žinoamas vaistas.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų ligų klinikos Vaikų alergologijos sektoriaus vadovė docentė Jolanta Kudzytė apgailestauja, kad brangsta vaistai jos pacientams gydyti.

„Kiekvieną litą skaičiuojančiam žmogui tai – didelė bėda“, – žino docentė.

Plačiau šia tema skaitykite antradienio, gegužės 21 d., „Kauno dienos“ numeryje.