Per pastaruosius metus Kauno apskrities Prienų rajono ir Birštono savivaldybėse gyventojų sergamumas salmonelioze, kampilobakterioze, sergančiųjų kitomis žarnyno užkrečiamosiomis ligomis nemažėja. Pernai virusinių žarnyno infekcijų buvo registruoti 55 atvejai (tame tarpe Rotavirusinių enteritų – 17, gastroenteropatijos sukeltos Norwalk veiksnio – 4, nepatikslintos virusinės žarnyno infekcijos – 34). Virusinės žarnyno infekcijos plito šeimose, 2014 metais registruoti 4 ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų šeiminiai protrūkiai. Šiemet tik per penkis mėnesius registruoti 5 ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų šeiminiai protrūkiai.

Nors į medikus dėl žarnyno funkcinių sutrikimų, patvirtinant infekcinę jų kilmę pernai Prienų rajono ir Birštono savivaldybėse kreipėsi 107 gyventojai, dar tiek pat žmonių gydėsi patys ir į oficialią statistiką nėra įtraukti. Infekcijos sparčiai plito vaikų, ypač ikimokyklinio amžiaus grupėse bei suaugusiųjų, kasdien būnančių žmonių susibūrimo vietose (pvz., vaikų kolektyvuose ir šeimose, kur yra didesnė rizika užsikrėsti).

Šiemet per penkis pastaruosius mėnesius dėl žarnyno funkcinių sutrikimų jau kreipėsi 68 asmenys. Buvo registruotos 26 bakterinės žarnyno infekcijos. Vis dažniau tvirtinamos salmonelių sukelto enterito diagnozės, kai įtariama, kad infekcijos šaltinis – nepakankamai termiškai apruošti kiaušinių bei paukštienos produktai.

Kad išvengti ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų svarbu pasirūpinti, kad vartojamas maistas būtų saugus. Labai svarbu nepamiršti ir aplinkos daiktų, paviršių valymo.

Kadangi žarnyno infekcijų plitimo kelias yra fekalinis–oralinis, o didžiausias rizikos veiksnys – nešvarios rankos, tad viena pagrindinių nespecifinės profilaktikos priemonių yra rankų higiena.

Kauno visuomenės sveikatos centro Prienų skyriaus vyresnioji specialistė Vilija Matulevičienė primena kada reikia plauti rankas:

• Visada, kai rankos matomai yra nešvarios;

• Kai sugrįžtame į namus po žaidynių lauke, iš darbo, prekybos centro, vaikų ugdymo įstaigos ir t. t.;

• Prieš maisto gaminimą ir po jo;

• Kiekvieną kartą pasinaudojus tualetu;

• Kiekvieną kartą suteršus rankas ekskretais (išmatomis) ir sekretais (kraujas ir kt.);

• Prieš vaikų maitinimą ir prieš valgį;

• Kiekvieną kartą po nosies valymo, o kosint ar čiaudint, rankos plaunamos kuo dažniau;

• Pakeitus vaikams sauskelnes;

• Po kontakto ar žaidynių su gyvūnais;

• Slaugant ligonius, pagyvenusius asmenis ir kt.