Kodėl gyvename ilgiau ir kas prie to prisideda, aiškino ilgaamžiškumo ekspertas Artūras Samulis.

– Europoje ilgaamžiškumas siekia beveik 82 metus – 81,7. Lietuvoje pastaruoju metu šis rodiklis sparčiausiai didėja Europoje – per penkerius metus vidutiniškai pakilo viena ir viena dešimtoji metų. Kas tai lėmė? Kokios priežastys?

– Visų pirma, noriu pasidžiaugti tokiais didėjančiais skaičiais. Tikiu, kad Lietuvos rodikliai gerėja dėl gerėjančios sveikatos sistemos ir didelės edukacijos. Edukacijos apie sveiką amžėjimą, sveiką ilgaamžiškumą. Be abejo, emocinė sveikata taip pat gerėja. Pastebime, kad žmonės nuoširdžiau ir atviriau domisi savo emocine sveikata, dalijasi patirtimi. Tai skatina ir kitus nepabijoti kreiptis pagalbos, prisijungti. Emocinė sveikata yra viena iš esminių detalių, kuri prisideda prie sveikų gyvenimo metų.

– Kalbėdami apie sveikus gyvenimo metus, matome „Eurostat“ duomenis: ilgiausiai gyvena italai, švedai, ispanai – iki maždaug 84 metų. Kodėl? Ar kaltas geras oras ir tai, kad ten daugiau saulės?

– Geras oras, daugiau saulės, kiek teko domėtis, Italija ir Ispanija galimai dėl Viduržemio jūros dietos, dėl mitybos aspektų. O Švedija nuo seno garsėja, nepasakyčiau, kad griežtai, bet tendencingai skatinamu sveiku gyvenimo būdu, pavyzdžiui, pasivaikščiojimais kalnuose, vadinamais „haikinimais“. Ten daug dėmesio skiriama aktyviam poilsiui gamtoje, Švedija tuo ir garsėja. Taip pat yra oro taršos ribojimai – visuomenės sprendimai, gerinimas. O Italija ir Ispanija garsėja „mėlynosios zonos“ koncepcija, kur daugiausiai gyvena šimtamečiai. Tai susideda į bendrą statistiką ir prisideda prie to, kad ten gera gyventi.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Koks ilgaamžiškumo receptas? Fizinis aktyvumas, sveika mityba, Viduržemio jūros dieta, emocinė sveikata? Kaip tai prisideda ir kuo tai yra svarbu?

– Pastebima, kad dabar jau kalbama nebe apie 10 tūkst. žingsnių, kaip daug kas esame girdėję, bet dabar sakoma, kad užtenka ir 7 tūkst. žingsnių per dieną. Svarbiausia yra nuoseklumas, kad kiekvieną dieną tęstume. 7 tūkst. žingsnių per dieną padeda mažinti galimybę susirgti demencija, depresija, dideliais procentais mažina tikimybę susirgti emocinės sveikatos ligomis.

– O žalingi įpročiai – koks jų vaidmuo? Visi žinome, kad jie kenkia, bet gal yra kas dar labiau kenkia? Kita vertus, gyventi ilgai yra viena, bet išlikti sveikam kuo ilgiau yra visai kas kita.

– Tikrai kenkia nuolatinis stresas, nuolatinė įtampa, ji mėnesius ir metus suvalgo. Kuo galiu pasidžiaugti, kad nuo 2019 metų, kai kalbame apie tyrimą, tabako gaminių naudojimas Lietuvoje sumažėjo nuo 5 iki 10 proc. Tai tikrai prisidėjo prie gerovės. O alkoholio vartojimas sumažėjo net iki 15 proc. per tuos pačius 5 metus. Tikėtina, kad apibendrinus turime 1,1 metų pagerėjimą, galime pasidžiaugti, kad stipriai mažėja žalingi įpročiai ir vietoje to renkamės sveikesnes alternatyvas.

Artūras Samulis / LNK vaizdo įrašo stop kadras

– O genetika? Esame girdėję istorijų, kaip kažkas rūkė iki 75 metų ir gyveno laimingas. Kitas sveikai gyvena ir susiduria su ligomis gan ankstyvame amžiuje. Kiek lemia genetika, o kiek sveikas gyvenimo būdas? Įmanoma procentaliai sudėlioti?

– Genetika viso labo turi tik 10–20 proc. įtakos tam tikruose moksliniuose straipsniuose. Tai reiškia, kad gyvenimo būdu, įpročiais, naujais įgūdžiais savo geresnei sveikatai galime daryti įtaką net 10 kartų. Kalba eina apie epigenetiką ir vis labiau džiaugiuosi, kad tas žodis yra vartojamas.

Epigenetika reiškia virš genetikos. Tai reiškia, kad genetika yra tai, ko negalime pakeisti, tai atsinešame su savimi gimdami. Bet epigenetika – visi veiksniai, savo gyvenimo būdu galime juos pakeisti. Tai reiškia, kad savo gyvenimo būdu galime užkirsti kelią net tam tikroms lėtinėms ligoms, pavyzdžiui, prostatos vėžiui ar Alzheimeriui. Tam tikrus genus galime išjungti, o tam tikrus įjungti. Tai labai žavi ir vis daugiau žmonių tuo domisi. Lietuvoje yra tikrai stiprios bendruomenės, kurios palaiko vieni kitus. Yra ilgaamžiškumo entuziastai, kurie buriasi į bendruomenes, grupes ir skleidžia sveiką gyvenimo būdą, prisideda prie to, kad turime tokius rezultatus, kuriuos turime šiandien.

Emocinė sveikata yra viena iš esminių detalių, kuri prisideda prie sveikų gyvenimo metų.

– O kaip stiprinti ir gerinti emocinę sveikatą? Kiek tai prisideda prie ilgaamžiškumo? Kiek tai yra madinga ir kiek remiasi moksliniais tyrimais?

– Labai džiaugiuosi ir tai yra nesumeluotas faktas, kad teko bendrauti su šveicarais, kurie vyksta į Lietuvoje organizuojamas sąmoningumo stovyklas, nes labai džiaugiasi mūsų gamta. Jie čia būna kelias savaites ir mėgaujasi tuo, ką turime – nuostabiu maistu, labai gerais šefais, kurie gali paruošti sveiką ir kokybišką maistą. Labai džiaugiuosi, kad tokios šalys kaip Šveicarija atkreipia dėmesį. O kalbant apie emocinę sveikatą, tai tinka ir pats pasivaikščiojimas.

Dažnai klausia, ką daryti nuo šiandien, ką nuo rytojaus. 7 ar 10 tūkst. žingsnių nėra didelis iššūkis. Vos 15–20 minučių gali būti intensyvesnio ėjimo. Jei įmanoma, galima pasirinkti ėjimą į darbą, jeigu jis yra arčiau. Bet visada rinkitės gamtą nei pasivaikščiojimą mieste. Ilgainiui pasijusite geriau ir tai galima padaryti jau šiandien.