Nevartojo skirtų vaistų

„Vos vieno budėjimo Kardiologijos skyriuje metu teko patirti pacientų negandas, atspindinčias, kiek visi esame neatidūs gydytojų teikiamoms rekomendacijoms ir savo pačių neatsakingai elgsenai. Štai keletas į skyrių stacionarizuotų pacientų istorijų“, – rašė Kauno klinikų gydytojas kardiologas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius R. Kubilius.

Jis pateikia atvejų, kai infarkto buvo galima išvengi laiku kreipiantis į gydytojus, vartojant išrašytus vaistus, laikantis kitų rekomendacijų.

„Netrukus 70 m. sukaktį švęsiantis pacientas prieš penkerius metus jau sirgo miokardo infarktu. Stacionarizuotas dėl naujo širdies priepuolio, sėkmingai atlikta gydomoji procedūra. Tačiau e. sveikatoje tikslinantis iki šiol vartotus vaistus, neradome nė vieno įrašo apie po 2020 m. patirto infarkto įsigytus vaistus. Kalbinamas pacientas to ir neneigė, sakydamas, kad yra treneris, reguliariai sportuoja, labai gerai jaučia savo kūną ir savijautą, be to, vengia cheminių vaistų. Ši nuostata yra puiki, tačiau labai svarbu ir širdies raumenį apsaugančių vaistų vartojimas iki gyvenimo pabaigos, nepriklausomai nuo to, kad esate fiziškai aktyvus ir jaučiatės gerai“, – akcentavo žinomas gydytojas.

Baigėsi tragiškai

Kitas jo aprašytas vaistų nevartojimo atvejis baigėsi tragiškai.

„80 m. amžiaus slenkstį perkopęs socialiai aktyvus, gyvenime racionalus, išsilavinęs pacientas po planine tvarka atlikto širdies kraujagyslių stentavimo pamiršo vaistinėje pasiimti gydytojo išrašytus vaistus, mažinančius kraujo krešėjimą. Pasekmės: po devynių dienų užsikimšę stentai, išsivystęs naujas didelės apimties gyvybei pavojingas miokardo infarktas. Neišgelbėjome“, – liūdną atvejį prisiminė R. Kubilius.

Vos vieno budėjimo Kardiologijos skyriuje metu teko patirti pacientų negandas, atspindinčias, kiek esame neatidūs gydytojų teikiamoms rekomendacijoms.

Trečias pacientas – į septintą dešimtį įžengęs asmuo – dėl patirto miokardo infarkto atvežtas po treniruotės sporto klube, kur reguliariai sportuoja apie metus laiko.

„Pas gydytojus nesilankęs, tyrimų neatlikęs, jokių vaistų nevartojęs, nors apie padidėjusį cholesterolį žinojo. Atlikus pagilintus tyrimus paaiškėjo, kad cholesterolio kiekis kraujyje padidėjęs tris kartus, o tyrimai parodė, kad širdies liga buvo nediagnozuota ilgą laiką. Jeigu pacientas būtų laiku kreipęsis į gydytoją pagal profilaktinę programą, tikėtina, tai būtų apsaugoję nuo miokardo infarkto“, – atkreipė dėmesį profesorius.

Lemia: Prie savo įrašo feisbuke profesorius pateikė nuotrauką, kurioje – vos 1 cm ilgio kelis gramus sveriantis kraujo krešulys yra dažna mirties priežastis, nors jo atsiradimą galėtume kontroliuoti. / R. Kubiliaus nuotr.

Po klinikinės mirties

Miokardo infarktas ištinka ir kur kas jaunesnius. R. Kubiliui tą pačią budėjimo naktį teko konsultuoti ir 40 metų dar nesulaukusį pacientą, kuris į gydytojų rankas pateko po ūminio miokardo infarkto sukeltos klinikinės mirties. Šiam jaunam žmogui pasisekė – į Kauno klinikas jis atvežtas po sėkmingo gaivinimo.

„Pacientui sėkmingai atkurta kraujotaka širdies kraujagyslėje, implantuotas stentas. Iki susirgimo turėjo padidintą ir negydytą cholesterolio kiekį, rūkė, turėjo antsvorį, šeimoje buvo sergančiųjų miokardo infarktu“, – gydytojas kardiologas pabrėžė infarktą galinčių lemti veiksnių įvairovę.

Prie savo įrašo feisbuke profesorius pateikė nuotrauką, kurioje – vos 1 cm ilgio kelis gramus sveriantis kraujo krešulys. R. Kubiliaus žodžiais, toks krešulys yra dažna mirties priežastis, nors jo atsiradimą galėtume kontroliuoti.

Sveikos gyvensenos „įžadai“

Gydytojas kardiologas taip pat pateikė išvadas, ko iš jo minėtų skaudžių atvejų turėtume išmokti.

„Namiškiai turi kontroliuoti, kaip pacientas vartoja vaistus, ar visus vaistus pagal receptą išsipirko. Neatsakingesni yra vyrai“, – rašė R. Kubilius.

Antras punktas – sulaukę 40 m. asmenys pas savo šeimos gydytoją privalo pasitikrinti pagal širdies ir kraujagyslių programą. „Asmeniui tai nieko nekainuoja“, – priminė gydytojas.

Trečia – žinoti savo cholesterolio kiekį kraujyje ir netoleruoti, jei jis padidėjęs. Nesirgusiems širdies ir kraujagyslių ligomis blogojo MTL-C koncentracija turėtų būti mažesnė nei 2,6 mmol/l, o sergantiems širdies liga – mažesnė arba lygi 1,4 mmol/l. Jei blogasis cholesterolis padidėjęs, būtina imtis priemonių jį mažinti: keisti gyvenimo būdą, mitybą arba, gydytojui išrašius, vartoti vaistus.

Ketvirta – reguliariai matuotis arterinį kraujo spaudimą ir siekti, kad jis būtų mažesnis nei 130/80 mmHg.

Į septintą dešimtį įžengęs pacientas dėl patirto miokardo infarkto atvežtas po treniruotės sporto klube. Jokių vaistų nevartojęs, nors apie padidėjusį cholesterolį žinojo.

Profesorius įvardijo ir apibendrinantį punktą: „Laikytis sveikos gyvensenos įžadų, o, gydytojui paskyrus vaistus, juos vartoti. Sergantys išemine širdies liga vaistus turėtų vartoti iki gyvenimo pabaigos.“

Ir 5 kg duoda rezultatą

R. Kubilius viešame įraše pridūrė, kad, siekiant širdies ir kraujagyslių sveikatos, reikia atsisakyti bet kokios rūšies tabako ir elektroninių cigarečių.

Taip pat siekti normalaus kūno svorio – svarbu, kad kūno masės indeksas (KMI) neviršytų 25. KMI apskaičiuojama asmens kūno masę padalijus iš ūgio, padauginto kvadratu. Pavyzdžiui, jei asmens ūgis yra 169 cm, o svoris – 75 kg, jo KMI yra 26,3. Vadinasi, toks žmogus turi nedidelį antsvorį. Jei jis numestų 5 kg svorio, jo KMI būtų 24,5 – svoris taptų normalus.

„Kūno masės sumažinimas 5 kg suteikia didžiulį postūmį sveikatai“, – teigė R. Kubilius.

Dar viena profesoriaus pateikta rekomendacija: „Bent 150 min per savaitę vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia – kiekvienas judesys yra svarbus.“

„Sekime savo cukraus kiekį, o sergantys cukriniu diabetu – ir glikuotą hemoglobiną“, – akcentavo gydytojas kardiologas.

Glikuoto hemoglobino kiekis parodo, kiek cukriniu diabetu sergančiam pacientui pavyksta koreguoti cukraus kiekį kraujyje.

„Pasikeitus savijautai, atsiradus naujiems, iki tol nebuvusiems simptomams, kreipkimės į gydytoją“, – ragino R. Kubilius.