Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su Santaros klinikų atstovėmis Ieva Jovaišiene ir Aiste Aleknavičiene, kurios taip pat pademonstravo gaivinimo veiksmus.

– Visų pirma pradėkime nuo to, ką daryti, kokie pirmieji žingsniai yra šalia esančiam žmogui praradus sąmonę?

– Pirmasis ir pats svarbiausias žingsnis – atpažinti kritinę situaciją ir momentą, kai reikia veikti labai greitai, kad išgelbėtume žmogaus gyvybę. Visada sakome: kai susiduriate su situacija, kai staiga žmogus netenka sąmonės, reikia ruoštis pradėti gaivinimo veiksmus. Bet kurioje situacijoje, kai šalia turite žmogų be sąmonės, kitas žingsnis turėtų būti gaivinimas ir kvėpavimo takų patikrinimas. Vertiname labai greitai ir tuoj pat skambiname pagalbos numeriu 112. Jeigu toje situacijoje esate viena, reikėtų išnaudoti išmanaus telefono galimybę – įsijungti garsiakalbį, laukti nurodymų ir tęsti gaivinimo veiksmus.

– Mes studijoje turime galimybę parodyti ir galbūt net čia ir dabar visi kartu pasimokyti. Gal galėtumėte pamokyti, kaip tai daroma?

– Tai čia turime manekeną. Ant manekeno parodysime, kaip atlikti pirmuosius gaivinimo veiksmus. Pirmiausia, kai turite sąmonės netekusį žmogų ar matote, kad kažkas šalia jūsų praranda sąmonę, reikėtų dar kartą patikrinti, ar tikrai nėra sąmonės. Prieikite prie žmogaus, pabandykite jį pažadinti, pakalbinti ir pažiūrėti, ar žmogus reaguoja į jūsų pašaukimą. Kitas dalykas – reikia patikrinti, ar žmogus vis dar kvėpuoja, nes tai labai svarbu. Kai žmogus nustoja kvėpuoti, turėtume pradėti gaivinimą. Tačiau kvėpavimą neprofesionaliam žmogui patikrinti yra gana sunku, todėl nereikėtų tam gaišti daug laiko – tiesiog pabandykite pasiklausyti. Pridėkite ausį prie žmogaus burnos, paklausykite, ar girdite kvėpavimą, pažiūrėkite, ar kilnojasi krūtinės ląsta. Jeigu nesate tikri arba jaučiate, kad kvėpavimas labai silpnas, reikėtų iš karto pereiti prie krūtinės ląstos paspaudimų.

Pirmasis ir pats svarbiausias žingsnis – atpažinti kritinę situaciją ir momentą, kai reikia veikti labai greitai, kad išgelbėtume žmogaus gyvybę.

– Kaip visa tai atrodo?

– Reikia spausti maždaug krūtinkaulio viduryje. Rankos turi būti tiesios – negalima lankstyti sąnarių, nes lankstant rankas labai greitai išsenka jėgos. Geriausia, kad visa jėga eitų per visą kūną, iš pečių. Laikome 90 laipsnių kampą su žmogumi ir spaudžiame – gylis turi būti apie 5–6 cm. Kaip tai pamatuoti? Niekaip. Tiesiog reikia žinoti, kad spausti reikia gana stipriai. Dažnis – apie 100 kartų per minutę, tai išeina maždaug du paspaudimai per sekundę.

– Galima dainuoti mintyse ir bandyti pataikyti į ritmą, tiesa?

– Taip, labai gerai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O kas yra mažesnė blogybė – ar šiek tiek per stipriai, ar per silpnai spausti? Nes žmonės bijo, kad gali sulaužyti šonkaulius.

– Tai vienas dažniausių klausimų, kuriuos girdime, kai mokome gaivinimo. Taip, šonkaulius galite pažeisti, bet atgaivinta gyvybė yra kur kas svarbesnė. Todėl reikia stengtis spausti kuo stipriau. Taškas, kurį reikia spausti, yra apatinė krūtinkaulio dalis.

– Ir kiek laiko tą reikėtų daryti, jei žmogus vis dar be sąmonės? Ar tiesiog nuolat daryti paspaudimus tam tikru ritmu?

– Gaivinimo gairės sako, kad reikėtų atlikti 30 paspaudimų ir 2 įpūtimus. Tačiau įpūtimų daryti neprivaloma – dėl virusų, dėl to, kad žmogaus nepažįstame ir nežinome, kokiomis ligomis jis serga. Be to, profesionaliai įpūsti nėra paprasta, tad tiesiog sugaištume laiką. Galima atlikti tik krūtinės ląstos paspaudimus. Kiek ilgai daryti – iki kol atvyks greitoji medicinos pagalba. Jeigu esate toliau nuo miesto ir pagalba gali užtrukti, kriterijus paprastas: kol turite jėgų, tol tęskite. Kai jau nebegalite, jūsų pagalba baigta.

– Kas dar yra šalia jūsų? Kada reikėtų naudoti šį aparatą, kurį dabar matome ir kurį jau esame matę daugelyje vietų?

– Tai automatinis išorinis defibriliatorius. Labai svarbu paminėti, kur tokį prietaisą galima rasti: didžiuosiuose prekybos centruose, traukinių stotyse, oro uostuose, sporto klubuose. Ant pastatų dažnai būna ženkliukas, rodantis, kad jis ten yra.

– Kada jį reikia naudoti?

– Iš tikrųjų, kiekvieną kartą reikėtų apie jį pagalvoti. Kodėl? Nes kai kurios širdies patologijos yra susijusios su defibriliuojamu širdies ritmu, ir kartais užtenka vienos defibriliacijos, kad širdies veikla atsikurtų.

– Ar teisingai suprantu, kad jei pamatau pastate tokį aparatą, nedarau paspaudimų ir iš karto jį naudoju?

– Jeigu esate viena – nepalikite žmogaus. Geriau atlikite paspaudimus ir paprašykite, kad kas nors kitas atneštų aparatą. Lipdukų priklijavimui nereikia daryti pauzės – kol vyksta krūtinės ląstos paspaudimai, galima juos klijuoti. Aiškiai nurodyta, kur kiekvienas lipdukas turi būti. Atidarius aparatą, jis iš karto pradeda kalbėti, duoda nurodymus. Pajungiame laidą ir toliau atliekame paspaudimus. Kai aparatas sako: „Atsitraukite nuo paciento“, – atsitraukiame, jis analizuoja širdies ritmą. Jeigu reikia defibriliacijos, garsiai pasakome „atsitraukiam“, paspaudžiame mygtuką. Žmogus defibriliuotas. Iš karto atnaujiname krūtinės ląstos paspaudimus, jei sąmonės neatgauna.