Uostamiesčio gydymo įstaigų vadovai, pasitikę naujus metus, netrykšta optimizmu. Ne vienas jų minėjo, kad šie metai bus kupini iššūkių.

Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Loreta Venckienė:

– Praėję metai buvo itin sunkūs, tokie pat laukia ir šiemet. Pernai buvo stipriai ir ne laiku sumažintas finansavimas. Sunkiausia, kad finansavimas kovo mėnesį buvo sumažintas atgaline data. Tad dėl šių trijų mėnesių susidarė didysis metų deficitas. Kol kas dar nežinome, kaip baigėme praėjusius metus. Bet stengėmės juos baigti be nuostolių. Pernai visi planuoti darbai buvo baigti: padaryti laiptinės ir koridorių remontai, renovuotas Reabilitacijos ir fizinės medicinos skyrius, pradėjome teikti daug naujų paslaugų.

Šiemet kol kas nepajutome, kokių pirmųjų žingsnių imsis naujoji Vyriausybė. Mums skaudžiai atsilieps minimalios algos padidinimas, nes paslaugų įkainiai liko tokie patys. Niekas nekalba apie finansavimo padidinimą, nors brangsta viskas.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis:

– Pernai pradėti įgyvendinti keli ES (vienas jų – Švedijos) finansuojami projektai, padėsiantys teikti geresnes paslaugas traumas patyrusiems pacientams, įgyvendinti e. sveikatos paslaugų plėtrą Klaipėdos regione, pagerinti nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūrą.

2012 metais pradėta dirbti su naujausiu magnetinio rezonanso aparatu, kurio galingumas 1,5 Teslos. Aukštųjų energijų skyriuje įdiegta nauja prostatos vėžio gydymo metodika – aukštos dozės galios brachiterapija. Įsisavintas naujas pažangus branduolinės diagnostikos tyrimo „Gama kamera“ metodas pacientėms, sergančioms krūties vėžiu, atliekama sarginių limfmazgių scintigrafija. Branduolinės diagnostikos skyriuje pacientams, sergantiems neuroendokrininiais navikais, atliktos pirmosios scintigrafijos, naudojant Tektrotidą. Tai naujausias ir pažangiausias tyrimas, padėsiantis diagnozuoti neuroendokrininius navikus, nustatyti jų metastazes ir vertinti paskirto gydymo efektyvumą.

Šie metai sveikatos sistemai bus sudėtingi, nes yra problemų dėl finansavimo. Jau pernai skirtas biudžetas buvo sumažintas 9 proc., šiemet dar mažėja. Per metus lyg ir planuojama peržiūrėti, bet neaišku, kaip bus. Tad reikės spaustis. Nors deklaruojama, kad paslaugos, mažinant finansavimą, neturėtų nukentėti, bet tai neįmanoma. Mūsų ligoninė stengsis nebloginti situacijos. Šiek tiek pakoreguosime savo vidinę tvarką, kad pacientai nenukentėtų ir nereikėtų mažinti paslaugų teikimo apimčių.

Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės vyriausioji gydytoja Danguolė Drungilienė:

– Kaip ir visiems, pernai buvo ir džiugių dienų, ir sunkių valandų. 2012 metai Klaipėdos medicininės slaugos ligoninei nebuvo blogi: prasidėjo seno, daugiau kaip 100 metų pastato rekonstrukcijos darbai. Atnaujinome ligoninės skyrius, įsigijome įrangos, palengvinančios personalo darbą.

Iki šių metų pavasario tikimės užbaigti rekonstrukcijos darbus: atsiras naujas modernus korpusas, kuriame įsikurs paliatyviosios pagalbos skyrius. Jame bus gydomi sunkiausiomis ligų formomis sergantys klaipėdiečiai. Skyrius bus aprūpintas modernia įranga, pritaikyta sunkių ligonių gydymui ir slaugai. Tikimės, jog naujaisiais metais pavyks visa tai įgyvendinti.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga:

– 2012-ieji ligoninei buvo reikšmingi tuo, kad čia teikiamos paslaugos buvo dar kartą įvertintos tarptautinės audito kompanijos – atliktas resertifikacinis auditas pagal tarptautinę vadybos sistemą EN ISO 9001:2008. Praėjusiais metais baigėme patalpų rekonstrukcijos darbus Palangos ir Psichiatrijos departamentuose, suremontavome ligoninės laboratorijos patalpas, atnaujinome kardiologijos reanimacijos įrangą, įrengėme endoskopinių tyrimų laboratoriją, modernizavome Reabilitacijos skyrių, įsigijome magnetinio rezonanso įrangą, angiografijos aparatą, 3 rentgeno diagnostikos skaitmeninius aparatus, kardioechoskopus.

Pernai ypač padidėjo pacientų srautai ne tik iš Klaipėdos apskrities, bet ir kitų Vakarų Lietuvos regionų. Džiugu, kad per 2012 metus į mūsų įstaigą atvyko dirbti 8 jauni specialistai, baigę specializuotas rezidentūras.

Su viltimi žvelgiu į 2013-uosius. Dėl didžiulių pacientų srautų nuolat dėvisi medicinos įranga, todėl planuojame įsigyti radiologijos įrangą operacinėms, atnaujinti gyvybinių funkcijų monitoravimo sistemas, kitą operacinę įrangą, rekonstruoti Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus patalpas, tęsime stacionaro skyrių remontą.

Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiasis gydytojas Rimvydas Juodviršis:

– Iškvietimų skaičius pernai išliko toks pat, kaip ir ankstesniais metais – 36 tūkst. Šalies mastu jis yra vienas didžiausių pagal vienai brigadai tenkantį iškvietimų skaičių. Brigadų skaičius išliko stabilus, nors ir buvo sumažintas finansavimas. Įsigijome du naujus automobilius, atnaujinome įrangą. Metus baigėme be skolų.

Pernai pradėta greitosios pagalbos pertvarka, Klaipėdos apskrities dispečerinės reorganizacija. Nuo vasario pradžios perėmėme paslaugos teikimą iš Palangos. Praktiškai darbuotojų ir brigadų skaičius išliko toks pat. Mat pagal ministro įsakymą, jei savivaldybė negali organizuoti dviejų brigadų, tad savo paslaugas turi perduoti arčiausiai esančiai stambesnei gydymo įstaigai.

Šiais metais vienas pagrindinių darbų, kuriuos planuojame baigti, bus reorganizacijos pabaiga. Klaipėdos apskrityje turėtų atsirasti viena bendra dispečerinė uostamiestyje, kuri reguliuos visų greitųjų darbą. Pacientams taip bus geriau, o mums – tai nauji nearti dirvonai, tad gali iškilti sunkumų. Dabar, jei pagalba reikalinga kitos savivaldybės ligoniui, greitoji turi teisę atsisakyti ten važiuoti. Po reorganizacijos pas ligonį važiuos brigada, tuo metu esanti arčiausiai. Tad žmonės greičiau sulauks pagalbos. Pagal optimistinius planus Klaipėdoje tai turėtume pradėti įgyvendinti pirmojo ketvirčio pabaigoje, jeigu nebus kitų naujos valdžios nurodymų.

Klaipėdos priklausomybės ligų centro direktorius Liudas Andrikis:

– Praėjusieji metai nebuvo kuo nors išskirtiniai. Stengiamės ir toliau išlikti, nepaisant 4 proc. sumažinto finansavimo. Išlieka ilgametė problema – psichiatrų trūkumas. Pas mus dirbantys gydytojai psichiatrai yra pensinio amžiaus, tad baisu, kad vieną dieną gali nelikti kam gydyti pacientų.

Esame viena iš nedaugelio likusių biudžetinių įstaigų. Nuo sausio pradžios padidėjus minimaliam atlyginimui slaugytojos, turinčios medicininį išsilavinimą, praktiškai gauna tokį pat atlyginimą kaip ir valytojos ar darbininkai. Skaudu, tad norėtųsi, kad medikams būtų skiriamas didesnis dėmesys.

Pernai buvo pritarta mūsų ir dar keturių priklausomybės ligų centrų Lietuvoje reorganizacijai. Norėtųsi, kad Darbo grupės parengta koncepcija naujos valdžios nebūtų pamiršta ir būtų daromi tolimesni žingsniai. Šiemet vėl teks stengtis kaip nors išgyventi, nes finansavimas mažėja, o išlaidos tik didėja.

Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Viktoras Grigalauskas:

– Pernai Ligonių kasos perėjo prie naujos mokėjimo sistemos ir išbraukė nemažai pacientų, tad stipriai nukentėjome finansiškai. Nors paslaugų įkainis liko nepakeltas ir nėra tolygus vienam litui, bet šiaip ne taip išsisukome. Padarytas registratūros, kitų patalpų remontas, įsigijome naujos aparatūros. Po truputį medikams pakėlėme atlyginimus, kuriuos metų pradžioje buvome sumažinę. Švenčių proga darbuotojai gavo premijas.

Kokie bus šie metai, priklausys ne tik nuo mūsų, bet ir nuo naujos valdžios. Baiminamės, kad naujas sveikatos apsaugos ministras nepradėtų naujų reformų ir ankstesnių vadovų priimti strateginiai planai nenueitų vėjais.