KODĖL LIETUVOS VYRAI GYVENA TRUMPIAUSIAI EUROPOJE?

Kas penktas vyras mūsų šalyje miršta nuo vėžio, iš jų 13 proc. – nuo prostatos vėžio. Medikai žino, kaip padėti ligoniams, bet neturi galimybių, nes sveikatos politikai ignoruoja jų pasiūlymus ir ligonių kančias.

Kas penktas vyras mūsų šalyje miršta nuo vėžio, iš jų 13 proc. – nuo prostatos vėžio. Medikai žino, kaip padėti ligoniams, bet neturi galimybių, nes sveikatos politikai ignoruoja jų pasiūlymus ir ligonių kančias.

Padidėjo šešis kartus

Nuo 2001 m. Lietuvoje sparčiai didėja sergamumas prostatos vėžiu. Vilniuje ligos atvejų skaičius 1 tūkst. vyrų išaugo beveik 6 kartus.

Prostatos vėžys sudaro trečdalį visų Lietuvos vyrams diagnozuojamų vėžio atvejų. Šią diagnozę kasmet išgirsta beveik 3 tūkst. ligonių. Maždaug 1 tūkst. iš jų nustatomas jau 3-4 stadijos vėžys, 500–600 nuo prostatos vėžio miršta.

Iš onkologinių ligų tai dažniausia vyrų mirties priežastis. Be to, mirtingumas nuo prostatos vėžio Lietuvoje vienas didžiausių Europoje. Pagal šį rodiklį gerokai lenkiame net tokias šalis, kaip Rumunija, Bulgarija, Vengrija, o atotrūkis nuo Vakarų Europos šalių – daugiau nei pusantro karto.

Geri vaistai – ne visiems

Prostatos vėžiu paprastai pradedama sirgti nuo 45 metų. Tai darbingi, kupini jėgų, savo šeimai labai reikalingi žmonės. Nejaugi neįmanoma išgelbėti jų gyvybę?

Atsakymas būtų teigiamas, jei Lietuvoje būtų prieinama reikiama individuali medicinos pagalba, kurią ligoniai gauna Vakarų šalyse.

Sibiro šalčių užgrūdintas uteniškis Vytautas Rožė – vienas iš nedaugelio tokių laimingųjų, dalyvavęs projekte, suteikusiame galimybę gauti reikiamų vaistų. Prieš tai buvo operacija, švitinimas – išsemtos visos gydymo galimybės. Nežinia, kuo viskas būtų baigęsi, jeigu ne naujoji taikinių terapija. Vyras prisipažįsta, kad jaučiasi nejaukiai žinodamas, kad šie "išlikimo vaistai", skirtingai nei jam, neprieinami daugumai jo likimo draugų.

Panašiai jaučiasi medikai, priversti spręsti, kuriam ligoniui skirti modernų gydymo būdą, o kurį toliau bandyti gydyti varginančiais ir ne visada efektyviais standartiniais būdais.
Pasak Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Onkourologijos poskyrio gydytojo urologo-onkologo Algimanto Sruogio, vaistų, kuriais gydomas V.Rožė, mūsų šalyje gauna tik maža dalis ligonių. Jiems, išsėmus visas gydymo galimybes, tokią galimybę suteikia dalyvavimas specialioje "Vilties programoje."

Atsiliekame penkiolika metų

Lietuvos urologų draugijos prezidentas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Urologijos klinikos vadovas profesorius Mindaugas Jievaltas sako, kad jau treji metai bandoma įtikinti sveikatos politikus apie šių vaistų svarbą ir socialinį teisingumą juos skirstant.

"Turime pažadą, kad šiemet bus patvirtintas naujosios taikinių terapijos kompensavimas, bet kiek vyrų per tuos trejus metus jau nebeturime! Vaistai brangūs, bet onkologijoje yra ir gerokai brangesnių. Jei neturime lėšų pakankamai, jas reikia skirstyti racionaliai. Prostatos vėžys, mano nuomone, yra viena iš ligų, kuriai reikia prioritetinio dėmesio", – įsitikinęs profesorius M.Jievaltas.

Dabar, anot profesoriaus, mūsų šalyje kai kurie gydymo metodai yra archajiški, prostatos vėžio gydyme atsiliekame kone penkiolika metų, ir dėl to medikai negali užtikrinti efektyvios pagalbos ligoniams.

Nejuda iš mirties taško

"Prostatos vėžį moderniame pasaulyje operuoja robotu ir tai yra gerokai tiksliau, o mes turime tik laporoskopinį robotą", – konstatuoja profesorius M.Jievaltas.

Jis piktinasi, kad šios ligos gydymo problemos nejuda iš mirties taško, vyrų sveikatos problemos atvirai ignoruojamos. Pavyzdžiui, dalis ligonių po prostatos vėžio operacijos nebesulaiko šlapimo.

"Galima atlikti papildomą operaciją, pritaikant pošlaplinį raištį. Bet mūsų ligonių kasos jų nekompensuoja. To prašome daugiau kaip dešimt metų, bet tegirdime tipišką biurokratų atsišaudymą", – kenčiančių vyrų gaili M.Jievaltas.

Vienas raištis kainuoja apie 5 tūkst. litų. Pirmaisiais metais jų reikėtų apie 100, ilgainiui - 50. Vyrams nederėtų gėdytis dėl ligos, bet sveikatos politikai tai, anot profesoriaus M.Jievalto,  piktybiškai ignoruoja.

Dažnai vėžys recidyvuoja, dažniausiai – po spindulinio gydymo.

"Tokiu atveju, kol nėra metastazių, galima taikyti lokalų gydymą krioterapija ir kitu metodu, bet Ligonių kasos nepatvirtina įkainių. Vien dėl to dalies vyrų negalime išgelbėti", – apgailestauja ir piktinasi profesorius M.Jievaltas.

Turtingesni ligoniai važiuoja į gretimas šalis. Jų gyventojams toks gydymas kompensuojamas, o pas mus – ne.

Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugija Seime rengia konferenciją, kurioje medikai, pacientų organizacijų atstovai pasidalys savo įžvalgomis apie kritinę situaciją, susidariusią dėl sergamumo onkologinėmis ligomis. Bus ieškoma, kokių neatidėliotinų veiksmų imtis, kad pagal mirtingumą nuo prostatos vėžio priartėtume bent prie Europos Sąjungos vidurkio.

Simptomai ir priežastys

Kai vėžys yra ankstyvos stadijos, jokių juntamų simptomų nebūna. Jie atsiranda, kai vėžinis mazgas būna pakankamai didelis, kad galėtų spausti šlaplę ir trikdyti šlapinimąsi.
Vyrų, peržengusių 50 metų amžiaus ribą, prostata dažniausiai būna padidėjusi, išvešėjusi ne dėl vėžio, bet dėl gerokai dažniau pasitaikančios gerybinės prostatos hiperplazijos (GPH).

Ar prostata būtų padidėjusi dėl vėžio, ar dėl GPH, ligos simptomai panašūs:

šlapinimasis pasunkėja, nes šlapimo srovė, verždamasi per padidėjusios prostatos spaudžiamą šlaplę, susilpnėja, susiaurėja;

šlapinimasis padažnėja, ypač naktį, nes, susiaurėjus šlaplei, šlapimo pūslėje pasišlapinus nuolat lieka šlapimo;

šlapinantis skauda, šlapimas kraujingas (šis simptomas retas).

Jei pradeda varginti minėti simptomai, būtina nedelsiant kreiptis į urologą. Svarbu prisiminti, kad dažniausiai prostata padidėja ne dėl vėžio. Vis dėlto bet kokiu atveju sutrikdytas šlapinimasis kelia pavojų sveikatai, todėl gydymas būtinas.

Vėžinis procesas prostatoje vystosi lėtai, šlapinimosi simptomų gali nebūti daugelį metų, pačioje prostatoje jau esant vėžio ląstelių. Kartais pirmasis prostatos vėžio simptomas gali pasireikšti kaulų (dubens, šlaunies, klubo ir kt.) skausmais. Vadinasi, vėžio ląstelės iš pirminio židinio prostatoje išplito, susidarė ligos metastazės kauluose.