Pagalbinio apvaisinimo įstatymas skirtas tiems, kurie negali susilaukti vaikų, tačiau jo priėmimas tapo plačiausiai ir aršiausiai svarstomu teisės aktu. Už nebe pirmą įstatymo versiją bus balsuojama poryt. Koks variantas bus priimtas?

Gydytojai ir dievai

Nevaisingų šeimų statistikos nėra, tačiau teigiama, kad mūsų šalyje gyvena apie 50 tūkst. šeimų, negalinčių susilaukti vaikų. Joms į pagalbą ateina medikai.

Kol kas pagalbinio apvaisinimo procedūros Lietuvoje atliekamos tik privačiose klinikose. Jos yra brangios, valstybės nefinansuojamos. Įstatymas, kad ir kokia jo redakcija būtų priimta, nuo išlaidų išvaduos nevaisingas šeimas, o kartu įves ir prievolių medikams. Jų darbas bus apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo ar kitų valstybės biudžeto šaltinių.

Žmogaus pradėjimas ir gimimas iki šiol apgaubtas paslapties šydu. Natūralu, kad apie tai, kas devynis mėnesius vyksta moters organizme, geriausiai žino medikai. Natūralu ir tai, kad politikams ėmus svarstyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kai kurie akušeriai-ginekologai, pasitelkę pacientų, sukėlė pasipriešinimo ir pasipiktinimo cunamį.

Beje, šiuo atveju verta prisiminti garsaus kardiochirurgo Jurgio Brėdikio žodžius, pasakytus apie gydytojus: "Mes – ne dievai".

Kelios įstatymo versijos

Leisti ar neleisti moters kiaušialąstes apvaisinti donoro sperma? Kiek jų sukurti? Daugiau nei vieną, du ar tris, kiek daugiausia galima perkelti į moters gimdą, kur dėti perteklinius? Leisti eksportą? Tai klausimai, kurių spręsti ėmėsi ne tik medikai ir politikai. Atrodo, paskutinis žodis priklauso pastariesiems.

Šių metų birželį Seimui balsuoti buvo parengta Pagalbinio apvaisinimo įstatymo versija, pagal kurią embrionų būtų sukuriama tiek, kiek vienu metu bus perkelta į moters gimdą, draudžiamas jų šaldymas ir išankstinė diagnostika bei lytinių ląstelių donorystė. Tokioms nuostatoms veto pareiškė Prezidentė, todėl rugsėjį nuspręsta kitaip: embrionų skaičius neturi būti ribojamas, leidžiamas jų šaldymas, o dėl jų naikinimo ir naudojimo sveikatos apsaugos ministras nustatys tvarką, kurią neabejotinai bus galima keisti. Išankstinė embriono diagnostika leidžiama, kaip ir lytinių ląstelių donorystė, kai sutuoktinio ar partnerių lytinių ląstelių nepakanka arba yra didelė rizika perduoti pavojingą ligą.

Embrionas yra jau pradėtas žmogus. Taip rašo visi pasaulio embrionologijos vadovėliai.

Trims šio varianto skirsniams pasipriešino naujasis Seimas, pasirinkęs birželio mėnesio variantą. Cunamis kilo ne tiek dėl moters sveikatos, kiek dėl moralinius klausimus liečiančių nuostatų: sukurtų embrionų šaldymo, naikinimo, eksportavimo, neatmetant galimybių už juos gauti atlygį.

"Pastaruoju metu tampa normalu manipuliuoti vertybėmis. Filosofas ir politologas profesorius Alvydas Jokubaitis labai teisingai sako, kad tada, kai vis dėlto žmogaus prigimčiai prireikia tvirtesnio pagrindo, šiuolaikinėmis "vertybėmis", grįstomis utilitarizmo filosofija, galima paversti bet ką. Ir dingsta supratimas, kad egzistuoja dalykai, savaime turintys vertę ir nepriklausantys nuo žmonių valios", – atkreipia dėmesį didžiausią vertybę – gyvybę savo darbe kasdien sergstintis gydytojas anesteziologas reanimatologas profesorius Andrius Macas.

Apie prevenciją nekalbama

Lietuvos akušerių-ginekologų draugija, vienijanti daugiau kaip 500 narių, vadovaujama profesorės Dianos Ramašauskaitės, netruko paskelbti peticiją: sukuriamų embrionų skaičius negali būti ribojamas, lytinių ląstelių donorystė ir embriono išankstinė diagnostika turi būti leidžiama.

Jaunųjų gydytojų asociacija pridėjo apgailestaujanti, kad  stengiamasi "skubos tvarka įstatymiškai reglamentuoti sprendimus, prieštaraujančius geriausiam pacientų interesui, bei manipuliuojant jautriomis sąvokomis klaidinama Lietuvos visuomenė".

Akivaizdu, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymui priimti negana ir dešimties metų, ir tai tik patvirtina, kad gyvybės pradėjimas ir vystymasis yra ypatingas reiškinys, nepavaldus žmogaus norams, valiai ir protui. Tai galima pasitelkti sveikatai saugoti, bet per tuos dešimt metų nerandant išeities net ir per aršiausius debatus nebuvo prisiminta nevaisingumo prevencija, priežastys, kurios tai sukelia. Atvirkščiai, vis plačiau propaguojama moteris nuo pastojimo sauganti kontracepcija, vienos tabletės galia po lytinio akto.

"Švietimo, kas yra vaisingumas ir kaip svarbu jį saugoti tiek moteriai, tiek vyrui, tikrai nepakanka", – pritarė gydytoja akušerė-ginekologė, docentė mokslų daktarė Dalia Railaitė.

Tačiau ji pabrėžė, kad yra pacienčių, kurios nevaisingos dėl įgimtų ligų, endometriozės ar priežasčių, visai nesusijusių su moters gyvenimo būdu, kurių medicinos mokslas dar nesugeba nustatyti. Neretai pora negali susilaukti palikuonių ir dėl vyrų nevaisingumo.

Manipuliacijos rezultatais

Nevaisingumo problema opi visame pasaulyje ir visais laikais. Gydytojai akušeriai- ginekologai teigia, kad net ir vaisingoms šeimoms tik apie 30 proc. apvaisinimo atvejų baigiasi gimdymu.

Taikant pagalbinį apvaisinimą nesėkmės atveju embriono implantavimo procedūrą galima kartoti, todėl mokslininkams kilo idėja juos užšaldyti atsargai. To, anot profesorės D.Ramašauskaitės, būtinai reikia, kad moterims netektų iš naujo kęsti perteklinio gydymo vaistais bei chirurginių intervencijų.

Prieš paimant kiaušialąstes siekiama, kad jų būtų kuo daugiau, todėl moteriai skiriami vaistai – hormoniniai preparatai. Jie leidžiami į pilvą. Taip, kaip kasdien leidžiasi insuliną sergantieji cukriniu diabetu, ar ligoniai po kai kurių operacijų – kraują skystinančius vaistus.

Oponentų ietys susikirto dėl to, kad, vienų teigimu, atsargai galima šaldyti vien kiaušialąstes ir jas apvaisinti atšildytas, kai nesėkmės atveju prireikia sukurti naujų embrionų. Kiti reikalauja leisti šaldyti embrionus todėl, kad juos implantavus klinikinių nėštumų skaičius siekia 25 proc., o apvaisinus šaldytą kiaušialąstę šviežiu spermatozoidu – tik 5 proc.

Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos duomenimis, nėštumų po atšildytų embrionų perkėlimo į moters gimdą vidurkis yra 20,3 proc., o panaudojus šaldytas kiaušialąstes – 25,4 proc. Atitinkamai, gimdymų vidurkis yra 14,1 ir 15,5 proc. Panašios Amerikos ginekologų ir akušerių koledžo išvados.

"Per pastaruosius penkerius metus atlikti klinikiniai tyrimai, metaanalizės bei studijos pagrindžia teiginį, kad kiaušialąsčių šaldymas, vadinamas vitrifikavimu, savo efektyvumu nenusileidžia embrionų šaldymui. Pastebėta, kad tais atvejais, kai kiaušialąstės paimamos iš ne vyresnių nei 35 metų moterų, tiek šviežių, tiek ir šaldytų sėkmingai apvaisinama atitinkamai 80,7 proc. ir 78,2 proc.", – teigiama kreipimesi į Lietuvos Respublikos Seimą dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų, kurį pasirašė penkiolika medicinos mokslų daktarų.

Kas yra embrionas

Neabejotina, kad pagalbinio apvaisinimo metodų efektyvumą žino medikai ir visais ligonių gydymo atvejais jiems siūlo geriausius metodus bei alternatyvas. Esminis klausimas šiuo atveju – gyvybė ir prekyba ja.

Pastaroji grėsmė iškyla, įteisinus žmogaus lytinių ląstelių donorystę bei šaldytų embrionų eksportą, kurio tikslas, anot Akušerių ir ginekologų draugijos siūlomų įstatymo pataisų oponentų, gali būti ir eksperimentai.

"Embrionas yra jau pradėtas žmogus. Taip rašo visi pasaulio embrionologijos vadovėliai", – sako histologė-embriologė profesorė Angelija Valančiūtė.

Ji tvirtina, kad kiaušialąsčių šaldymas, kai reikia jų atsargų, galimas, nes tai dar nėra gyvybė su savo genomu.

"Prieštaraujantieji kiaušialąsčių saugojimui teisūs, nes jos sunkiai pasidavė užšaldomos dėl savo struktūros ypatumų. Mokslininkai turėjo daug padirbėti, ir nuo 1996 m. ši problema įveikta, sukurta metodika ir protokolai. Didžiojoje Britanijoje ši metodika nevaisingumui gydyti taikoma nuo 2000 m.", – ji, priduria  profesorė A.Valančiūtė, sparčiai populiarėja.

Profesorės teigimu, dominuojanti technologija – sukurti embrioną ir jį implantuoti nešaldytą. Kiaušidžių ir kiaušialąsčių šaldymas pasitarnauja sergant onkologinėmis ligomis, nes jų gydymo metu labai nukenčia lytinės ląstelės. Pasveikus iš užšaldytų kiaušialąsčių, jas apvaisinus, galima susilaukti vaikų. Keista, kad, kai kurių medikų nuomone, šis metodas sergantiesiems onkologinėmis ligomis tinka, o nevaisingumo gydymui – ne.

Tyrimai prilygsta rūšiavimui

Dar viena diskusijų sritis – genetiniai embriono tyrimai. Juos įstatymu uždraudus, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos narių teigimu, sunkiomis genetinėmis ligomis sergantys pacientai negalės susilaukti sveikų vaikų.

"Embriono genetiniais tyrimais siekiama, kad gimtų fiziškai sveiki palikuonys, todėl galime išrinkti labiausiai tinkamą. Tačiau rytoj gal jau norėsime tik berniuko, dar vėliau – šviesiaplaukio ir žydraakio, muzikalaus ar sportiško. Jau sukurti trijų donorų embrionai, embrioną galima genetiškai modifikuoti. Visų šių tyrimų pagrindinis motyvas yra sveikata. Deja, tik fizinė. Kas gali numatyti, kokia bus šių išrūšiuotų, modifikuotų žmonių dvasia ir ateitis?" – klausia docentė Dalia Railaitė ir atkreipia dėmesį, kad negalia gali užklupti ir vaikui augant, susirgus ar patyrus traumą.

Docentės nuomone, neigalūs žmonės primena visuomenei, kad mes esame labai trapūs, mums bet kada gali prireikti pagalbos. Turintieji fizinę negalią dažnai tiesiog stulbina sveikuosius savo dvasios stiprybe, ypatingais talentais, nerealiais sportiniais pasiekimais. Be rankų, be kojų Australijoje gimęs Nikas Vuičičius, neseniai lankęsis Lietuvoje, atkreipė dėmesį, kad už fizinę negalią daug blogiau yra širdies negalia.

"Vargu ar mūsų širdys pajėgios mylėti, jei norime naikinti embrionus ar nutraukti nėštumą", – priduria gydytoja akušerė-ginekologė D.Railaitė.

Ji klausia: kokia prasmė ir koks tikslas tirti ir atrinkti embrionus, ko mes siekiame? Profesorius A.Macas šiuo atveju primena eugeniką.

"Eugenikos sąvoką 1883 m. įdiegė Charleso Darwino giminaitis britų antropologas Francis Galtonas, ją supratęs kaip mokslą, kurio siekis – padidinti teigiamai įvertintų paveldimų savybių santykinę dalį žmonių populiacijoje. Civilizacijos, žengusios žmonių atrankos keliu, sulaukė pasmerkimo. Tai nacistinė Vokietija, Sovietų Sąjunga. Nesėkmę partyrė amerikiečiai, norėję sukurti supermoterį", – pasakoja profesorius A.Macas.

Teisė žinoti

Profesorė A.Valančiūtė džiaugiasi, pagaliau priėjus vieningą nuomonę, kad už lytines ląsteles ir embrionus negalimas atlygis, eksportas, išskyrus autologines, jei jos buvo paimtos užsienyje, bei anonimiškumas.

"Dabartinė įstatymo versija suteikia teisę, sulaukus pilnametystės, žinoti savo kilmę, tapatybę", – sako profesorė A.Valančiūtė.

Docentė D.Railaitė antrina, kad yra paveldimų ligų, ir dėl to gydytojai savo pacientų klausia, kuo sirgo jų tėvai, broliai, seserys. Šalyse, kur leidžiama lytinių ląstelių donorystė, vaikai ieško savo artimųjų, kurie gimė, apvaisinti to paties donoro, ieško savo biologinių tėvų. Tam yra sukurti net specialūs tinklalapiai su daugybe skausmingų liudijimų. Mūsų šalyje artimųjų dažnai ieško globos namų auklėtiniai, nes jie nori žinoti, kas jų tėvai, jų jiems reikia.

"Kitas klausimas: kas bus daroma su užšaldytais embrionais? Pagal dabar siūlomą įstatymo pataisą, jie bus saugomi amžinai. O kas su jais nutiks, kai tėvai jau bus mirę?" – pastebi profesorius A.Macas, tvirtinantis, kad embrionas nuo pat pirmųjų jo užsimezgimo minučių yra žmogus, todėl Lietuvoje sukurta gyvybė negali tapti užsienyje atliekamų mokslinių tyrimų objektu.

Beje, čia pat šis anesteziologijos ir reanimatologijos mokslų daktaras ironizuoja, kad jo nuomonė niekam nereikalinga, nes jis – ne embrionologas, vadinasi, nieko nesupranta apie žmogaus prigimtį. Profesoriui taip sako kai kurie akušeriai-ginekologai, kuriems anesteziologai-reanimatologai yra ypač svarbūs komandos nariai, gelbstint gimdyves ir naujagimius, malšinant gimdymo skausmą, bet neva nieko neišmano pagalbinio apvaisinimo klausimais.

Docentė D.Railaitė atkreipia dėmesį į dar vieną lietuviško mentaliteto problemą: mes, užuot diskutavę ir argumentais grindę savo nuomonę, labai greiti kaltinti, smerkti kitaip manantįjį.

"Akcentuojama kompetencija, o kas šiandien kompetentingas pasakyti, kokie mokslo įrodymai bus pateikti po metų ar po dešimties? Pirmoji mergaitė, apvaisinta mėgintuvėlyje, dar nesulaukė keturiasdešimties. Beveik visų mokslinių tyrimų išvados panašios: reikalingi dar detalesni tyrimai. Neseniai dirbtinį apvaisinimą sveikatos bomba pavadinęs vienas Kalifornijos biologas paskelbė, kad mėgintuvėlyje gimusių vaikų laukia diabetas, širdies ligos, dažnesnė mirtis perkopus per penkiasdešimt", – nuogąstauja docentė D.Railaitė.

Paskutinėje Pagalbinio apvasinimo įstatymo redakcijoje dėl embrionų saugojimo terminų siūloma pasitarti su šeima. O jei tėvai mirė, nepareiškę savo valios? Arba pora išsiskyrė, sukūrė kitas šeimas?

"Moteriai išlikus nevaisinga, nes pagalbinis apvaisinimas vaisingumo neišgydo, ir panorėjus vaikų su kitu sutuoktiniu, vis viena reikės naujų embrionų, – svarsto docentė D.Railaitė. – Jei visuomenė turi tvirtą etinę teisinę bazę, visus variantus gali apsvarstyti ir priimti teisingus atsakymus. To neturint galima prieiti prie piktnaudžiavimų."

Docentės nuomone, jei pagalbinis apvaisinimas iš viso turi ateitį, tai ji priklauso kiaušialąsčių šaldymui. Moksliniai tyrimai, technologijos turėtų padėti vystyti tas metodikas, kurios kelia mažiau iššūkių visuomenei tiek sveikatos, tiek moralės srityje.

"Visi esame buvę embriono stadijos. Kelių dienų ląstelės dar yra vienodos, bet turi stulbinantį potencialą tapti bet kuriuo kūno audiniu ar organu. Joms būtina augti moters organizme iki gimimo, bet nuo pat pradžių embrionas turi visiškai unikalų naujo žmogaus genų kodą ir negali būti nuvertinamas, vadinamas vien tik ląstelių rinkiniu", – apibendrina docentė D.Railaitė.

Akistata su mirtimi

Profesorius Vidas Pilvinis, dirbantis sunkiausiame bare – intensyviosios terapijos srityje, nuolat susiduria su mirtimi. Jam tenka gelbėti ir nėščiąsias, kai jų sveikatos būklė tampa kritinė.

"Ačiū Dievui, tokių pacienčių būna nedaug ir vis mažiau. Tačiau medikamentais stimuliuojant kiaušides gali pasireikšti įvairių sindromų, keliančių pavojų gyvybei. Mums yra tekę gydyti tokių ligonių", – pripažįsta profesorius V.Pilvinis.

Atsidavęs savo darbui jis pasirengęs padaryti viską, kad žmogus, kuris nori po savęs palikti palikuonį, to ir pasiektų. Anot profesoriaus, žmogus genetiškai determinuotas turėti palikuonių.

"Garbė žmonėms, kurie technologijomis padėjo išspręsti šią problemą. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Kai moterys kalba apie užšaldytus embrionus, vadina juos snaigėmis. Įsivaizduojate, ką moteris jaučia, žinodama, kad ten – jos palikuonis? Tą jausmą ji slepia savyje. Esame drąsūs, kai norime pasididžiuoti, o kai liekame vieni – nėra kam pameluoti ir nesi toks stiprus", – skaudžią tiesą išsako profesorius V.Pilvinis.

Anot jo, ir vyrai tai puikiai supranta, nes tai – mūsų pradžia, todėl kai embriologai sako, kad yra alternatyva, profesorius rinktųsi būtent ją.

Vienos šeimos patirtis

Kaunietei Akvilei aršūs šių dienų debatai dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo priminė jos patirtį. Moteris yra išbandžiusi ne vieną pagalbinio apvaisinimo procedūrą. Sako, kad kiaušialąsčių stimuliacijos bei kitos procedūros nebuvo skausmingos, tik nemalonios, be to, moteris priaugo daug svorio.

"Patyriau ne fizinį, o psichologinį skausmą. Neįsivaizduoju, kaip būčiau pasielgusi, jei būtų reikėję šaldyti embrionus. Gerai, kad man to nesiūlė, nepaisant, kad labai daug kainavusios procedūros nebuvo efektyvios", – prisiminimais dalijasi Akvilė.

Ji, su vyru nusprendusi, jos žodžiais tariant, daugiau sveikatos negadinti, priėmė kitą sprendimą ir šiandien sutuoktiniai jaučiasi labai laimingi. Jie šeima. Dukrai greitai bus devyneri.

"Mergaitė labai greitai pritapo mūsų namuose, lengvai perima mūsų gerąsias savybes. Ji protinga, gabi, lanko dailę, sportuoja", – didžiuojasi devynmetės mama.

Ji žino tik tiek, kad dukrą, kurią pasiėmė iš kūdikių namų, pagimdė labai jauna moteris. Tėvas vaiko nepripažino. Akvilė sako, kad mergaitei visa tai papasakos, jos paveldėtų genų nebijo, ir tvirtai pabrėžia: "Tai mūsų vaikas, aišku, kad mūsų."

Prieiname prie išvados, kad kiekviena šeima turi teisę būti laiminga. Kiekviena nevaisinga pora turi turėti teisę rinktis, kaip jai susilaukti vaikų. Žinoti, kokie yra pagalbinio apvaisinimo metodai ir jų padariniai, tolygu domėtis gydymu susirgus bet kokia liga.

Docentės D.Railaitės nuomone, mūsų norai negali būti beribiai, nereikia trokšti neįmanomo.

"Meilė atsiranda, kai esi bendrystėje, augini, maitini. Nebelieka svarbu, tai tavo genai ar ne. Meilei nebūtina genetika", – mąsto D.Railaitė.

Keli faktai

Pirmasis kūdikis iš mėgintuvėlio 1978 m. gimė Anglijoje.

2012 m. buvo paskelbta, kad po šios procedūros pasaulyje gimė apie 5 mln. žmonių.

Kasmet po pagalbinio apvaisinimo Lietuvoje gimsta apie 1 tūkst. vaikų.

Akibrokštas

Šiomis dienomis pasklido žinia, kad aktorę Sofią Vergarą, išgarsėjusią seriale "Moderni šeima", buvęs jos sužadėtinis verslininkas Nickas Loebas į teismą padavė dėl užšaldytų moteriškos lyties embrionų, kuriems suteikti net vardai – Emma ir Isabella. Šie embrionai buvo sukurti 2013-aisiais. Tačiau pora išsiskyrė. Dabar N.Loebas reikalauja, kad Emma ir Isabella būtų pagimdytos ir kad jam būtų suteiktos mergaičių globos teisės.