KODĖL SIAUČIANČIĄ COVID-19 ATMAINĄ MEDIKAI VADINA „SLAPUKE“?

Dabar vyraujanti COVID-19 atmaina vadinama „slapuke“. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su Šeškinės poliklinikos šeimos gydytoja Natalija Šertvytiene.

– Koks tas virusas – labai klaidinantis? Dėl ko jūs jį taip vadinate?

– Pirmiausiai, tai yra liga su dešimtimis veido išraiškų. Gali būti peršalimo simptomai, gali būti viduriavimas, virškinimo trakto sutrikimai. Tai yra virusas, kuris turi daug veidų. Kita vertus, galima sakyti, kad nauja COVID-19 atmaina yra „slapukė“, nes ne visada pavyksta iš karto ją nustatyti. Nors peršalimo simptomai ir yra, tačiau žmonėms, kurie kartais daro namuose tyrimus, ne visada pavyksta iš karto nustatyti. Tam priežasčių būna labai daug.

– Tai kitaip sakant, namuose turimi testai, kuriais galima nustatyti COVID-19, nėra nekokybiški, tiesiog į virusą jie reaguoja įdomiai?

– Na, testai yra kokybiški. Kadangi žmonės, kurie netiki, daro testą ir namuose, ir gydymo įstaigoje, mato, kad rezultatai sutampa. Problema dažniausiai būna testo paėmimo, technikos klaida. Žmonės ne visada teisingai perskaito instrukciją, o ją reikia perskaityti, nes yra labai daug gamintojų ir gali skirtis minučių skaičius, kiek reikia laukti. Ir iš tikrųjų reikia ne tai kad greitai įkišti ir viskas. Be abejo, testo paėmimas nėra malonus žmogui.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet aiškėja kitas dalykas. Nebūtinai testas parodys pirmą, antrą sirgimo dieną, testas gali sureaguoti tik trečią ar ketvirtą dieną.

– Taip, nes viskas priklauso nuo to, kiek žmogus gavo to viruso koncentracijos. Jeigu jis gavo labai mažai tos koncentracijos, jeigu jo sistema kovoja, tai gali būti, kad tas virusas nespėja pasidauginti. Reiškia jo yra labai mažai. Intoksikacija vyksta, jau virusas yra, bet kol kas jo yra nepakankamai daug, kad galima būtų aptikti, jog tai tikrai COVID-19. Užtai tie simptomai būna labai lengvi.

– Ką tada daryti dirbančiam žmogui, jeigu jis jaučia kažkokius simptomus, bendradarbiai aplinkui irgi serga, bet jo testas nieko nerodo, temperatūros nėra, lyg ir galima eiti į darbą. Ar galima tokiu atveju perduot virusą, kokia rizika?

– Iš tikrųjų kiekvieną kartą, kai žmogus suserga peršalimo ligomis, jis turi pagalvoti ne tik apie save, bet ir apie savo šeimos narius, apie bendradarbius.

Jeigu nori apsisaugoti, reiktų dėvėti kaukes.

– Na, koks būtų jūsų patarimas – kada aš galiu jau eiti į darbą, nebijodama, kad „užnešiu“ tą virusą bendradarbiams? Trečią dieną, ketvirtą? Na, suslogavau, šiek tiek pakilo temperatūra, praėjo, kiek dar pabūti namuose? Nors testas nerodo.

– Na, iš esmės, labai aišku yra tada, kai yra nustatytas COVID-19. Nes penkias dienas izoliacija vis tiek išlieka. Bet net išėjus, net jei skaitom, kad žmogus jau nėra užkrečiamas, ir kosulys gali ilgiau išlikti, ir sloga. Todėl net jei žmogus jaučiasi gerai, nėra tokių išreikštų simptomų, vis tiek rekomenduojame vaikščioti su kauke.

– Taigi, baigiant mūsų pokalbį, reikėtų pridurti, kad kaukės, nors ir nėra privalomos, yra rekomenduojamos. Ir iš tikrųjų reikėtų atgaivinti tuos įgūdžius, kuriuos buvome įvaldę prieš kelis metus – tai yra medicininės kaukės bent jau viešoje erdvėje, poliklinikose ir rankų plovimas, taip?

– Taip, čia visiems rekomenduojama, net ir sveikiems žmonėms, kurie ateina į polikliniką. Jeigu nori apsisaugoti, reiktų dėvėti kaukes.