Širdies ir kraujagyslių ligos jau daugybę metų yra pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje. Kasmet dėl žmogaus kontrolėje esančių veiksnių sukeliamų širdies ir kraujotakos sistemos sutrikimų miršta dešimtys milijonų žmonių.

„Didesnė grėsmė susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis kyla turintiems antsvorį, mažai fiziškai aktyviems, sergantiems cukriniu diabetu, rūkantiems, piktnaudžiaujantiems alkoholiu, šeimos istorijoje turintiems insulto ar infarkto atvejų, patiriantiems stresą, turintiems padidėjusį cholesterolio kiekį, taip pat gyvenantiems vietovėse, kur didelis oro užterštumas“, – sakė vaistininkė J. Metlovienė.

Kaip išlaikyti normalų kraujospūdį ir pulsą?

„Camelia“ vaistininkė įvardija, kad normalus kraujo spaudimas suaugusiems žmonėms įprastai turėtų būti apie 120/80 mmHg, tačiau gali nežymiai didėti su amžiumi. O sveiko suaugusio žmogaus pulsas ramybės būsenoje turėtų būti apie 60–80 kartų per minutę. Pulsas laikomas per žemu, kada širdis per minutę suplaka mažiau nei 60 kartų, o per aukštu – jei viršija 100.

Kraujo spaudimą gali padidinti stresinės situacijos ar ilgiau trunkanti įtampa. Nemažą įtaką aukštam kraujo spaudimui gali turėti ir netinkama mityba, kada vartojama daug druskos, riebalų, per mažai skaidulų turinčio maisto. 

„Kraujo spaudimą gali padidinti stresinės situacijos ar ilgiau trunkanti įtampa. Nemažą įtaką aukštam kraujo spaudimui gali turėti ir netinkama mityba, kada vartojama daug druskos, riebalų, per mažai skaidulų turinčio maisto. Taip pat labai svarbu mažinti arba visiškai atsisakyti žalingų įpročių. Per didelis alkoholio vartojimas didina kraujo spaudimą, gali pažeisti širdies raumenį, o rūkant siaurėja kraujagyslės, vystosi uždegiminiai procesai.

Padidėjęs, sumažėjęs ar nereguliarus pulsas gali rodyti mineralų, tokių kaip kalis, magnis ar kalcis, trūkumą. Širdies susitraukimų dažnį padidinti gali ir jaučiamas stresas bei nerimas, kadangi adrenalinas ir kortizolis aktyvina simpatinę nervų sistemą. Kava, energetiniai ar kiti kofeino turintys gėrimai, nikotino produktai vėlgi skatina širdies susitraukimų dažnio didėjimą. Jei sergame hipertiroze, anemija ar karščiavimą sukeliančiomis infekcijomis, širdis taip pat gali plakti greičiau“, – pasakojo J. Metlovienė.

Stiprinkime širdį

Anot vaistininkės, stiprinti širdies funkcijas  gali padėti omega-3 riebiosios rūgštys, esančios žuvų taukuose, gudobelės ir ginkmedžio ekstraktų preparatai, kalis ir magnis, kofermentas Q10. Kontroliuojant pulsą, kaip ir aukštą kraujo spaudimą, svarbu palaikyti tinkamą fizinį aktyvumą, kadangi treniruočių metu yra stiprinamas širdies raumuo. Taip pat patariama per parą išgerti ir bent 1,5–2 litrus vandens.

„Stebint nuo normų nukrypusius kraujo spaudimo ar pulso rodiklius, jaučiant galvos svaigimą, silpnumą, maudimą širdies plote, apsunkusį kvėpavimą, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju. Įprastai kardiologo kabinete profilaktiškai apsilankyti reikėtų kartą per metus, o turint diagnozuotą širdies ir kraujagyslių sutrikimą – bent dvigubai dažniau“, – pabrėžė „Camelia“ vaistininkė.