Kaip žalos išvengti ir kokių klaidų renkantis kuprinę nedaryti, pasakojo „Hila“ kineziterapeutė Domantė Lyškutė.

– Į ką svarbu atkreipti dėmesį, renkantis daiktą, kuris mokiniui bus reikalingas artimiausius 9 mėnesius?

– Pirmiausia labai svarbu, kad kuprinė būtų pritaikyta pagal vaiko ūgį ir matmenis. Kuprinę reikia nešioti ne žemiau juosmens – ji turėtų būti maždaug iki juosmens lygio, o petnešos patogios, paminkštintos. Labai gerai turėti dirželius, kurie užsisega tiek ties krūtine, tiek ties juosmens dalimi, kad kūno centras būtų arčiau, nepakryptų pirmyn ar atgal. Taip pat, kalbant apie svorį, kuprinė neturėtų sverti daugiau nei 10–15 proc. vaiko kūno masės.

– Vaiko amžius kuprinės pasirinkimui turi įtakos? Ar vis tik labiau reikėtų žiūrėti į svorį ir proporcijas?

– Vyresnio amžiaus vaikus sunkiau priversti užsidėti dirželius, bet svarbiausia, kad bent jau nenešiotų ant vieno peties – kuprinę reikia nešioti ant abiejų pečių. Jei kiekvieną dieną nešiojama ant vieno peties, svorio centras pakrypsta, vienas petys nusileidžia, kitas pakyla. Tas pats nutinka ir moterims su rankinėmis. Kalbant apie amžių, svarbu prižiūrėti bent jau nešiojimą ant abiejų pečių. Tačiau rekomendacijos išlieka tos pačios. Pradinuko kuprinės svoris turi būti mažesnis, nes 12–16 metų vaikų svoris jau labai skiriasi.

– Kuprinės nešiojimas ant vieno peties mokykloje yra dažnas ir populiarus reiškinys, nes bendraamžiai irgi taip nešioja. Kaip šį įprotį pakeisti? Kokius patarimus duotumėte?

– Reikia šviesti vaiką nuo pat mažens, kodėl svarbu, kad būtų proporcija ir nebūtų disbalanso kūne, kodėl reikia rūpintis savo kūnu. Tai yra viena iš svarbiausių priežasčių. Kitas motyvuojantis dalykas – pradeda skaudėti nugarą, pečius, kaklą. Ir kuo vyresnis darosi paauglys, tuo dažniau skausmas juntamas. Motyvuoti reikia tuo, kad nešiojant ant abiejų pečių neskaudės nugaros.

– Ar yra požymių, kad jau turima vaiko kuprinė yra bloga ir tam tikra prasme jam kenkia?

– Kartais galime pastebėti išsikišusį kaklą – taip nutinka dėl svorio centro išsibalansavimo. Jei kuprinė traukia atgal, vaikas bando pasilenkti į priekį. Žinoma, kaklo pozicija dažnai nukenčia ir dėl telefono, kompiuterio, sėdėjimo. Bet galima pastebėti išsikišusį kaklą, labai susikūprinusius pečius, kartais pasisukimą iš juosmens į priekį – tai vadinama juosmenine lordoze. Tai irgi gali būti požymis, kad kūnas kompensuoja. Tuomet reikėtų kreiptis į kineziterapeutą ar šeimos gydytoją ir pasikonsultuoti dėl laikysenos.

Kartais galima pastebėti, kad greitai sukrovus daiktus į kuprinę, sunkiausi daiktai atsiduria pačioje apačioje – tada kuprinė nukarsta žemyn. Labai svarbu, kad ji būtų prigludusi prie nugaros. Tai yra svarbiausi dalykai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį.

 Reikia šviesti vaiką nuo pat mažens, kodėl svarbu, kad būtų proporcija ir nebūtų disbalanso kūne, kodėl reikia rūpintis savo kūnu.

– Jeigu žinome, kad vaikas turi laikysenos problemų, kaip jas galime spręsti?

– Vienas iš pratimų galėtų būti skirtas tiek mobilumui, tiek stiprinimui. Reikia atsistoti prie sienos: kojos turi būti pečių plotyje, nugara prispausta prie sienos, mentės remiasi į sieną, kaklas tiesus, lyg bandytume pasiekti lubas. Turime jaustis aukšti, save išaukštinti. Tuomet lėtai keliame rankas į viršų, prispaudę prie sienos. Kiek galime, tiek išlaikome prispaustą nugarą ir mentes. Tada rankas leidžiame žemyn, spaudžiant prie sienos. Šis pratimas aktyvina nugaros raumenis ir mobilumą. Dažnai padeda panaikinti sprando bei kaklo skausmus.

– Kiek kartų ir kaip dažnai tokį pratimą reikia daryti, kad pasijaustų pokytis?

– Geriausia daryti tris serijas po dešimt pakartojimų. Rekomenduojama kelis kartus per dieną, kiekvieną dieną. Jei sunku – bent kelis kartus per savaitę. Tačiau svarbiausia – pastovumas ir nuoseklumas, nes besivystantis organizmas reikalauja reguliarios priežiūros. Iki šešiolikos metų mūsų kūnas gana labilus, todėl galima pasiekti greitų rezultatų. Nuo šešiolikos metų rezultatai taip pat bus, bet kūnas jau nebėra toks plastiškas ir paslankus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

Kitas pratimas, kurį rekomenduoju: ta pati stovėsena prie sienos, tik spaudžiame alkūnėmis žemyn ir tuo pačiu keliame rankas atgal aukštyn. Taip įdarbinamos mentės ir mobilumas, stiprinami bei atpalaiduojami raumenys tuo pačiu metu.

Kalbant apie pratimus, šie pratimai yra korekciniai, juos galima pritaikyti kiekvienam. Labai svarbu atsižvelgti į kiekvieno laikyseną ir asmeniškai parinkti tiek atpalaidavimo, tiek stiprinimo pratimus.