Lazeris odontologijoje? Ir netgi Lietuvoje? „Taip, tai ne mokslinė fantastika, o realybė, prieinama mūsų šalies gyventojams“, – šypsodamasi pabrėžia medicinos mokslų daktarė periodontologė Solveiga Kelbauskienė.

– Žinome, kad iš medicinos sričių lazeris taikomas chirurgijoje ir mielai renkamės tokį gydymo metodą. O kaip jis taikomas odontologijoje, juolab periodontitui – lėtiniam apydančio audinių uždegimui gydyti?

– Šiandien lazerinių technologijų pritaikymo galimybės medicinoje jau nebekelia abejonių. Tai, ko gero, sparčiausiai tobulėjanti žmonių sukurta technologijų sritis, kuri gydant daugelį ligų jau padarė revoliuciją. Naujausios kartos lazeriai gydytojams suteikia neįtikimas galimybes puoselėti žmonių sveikatą ir grožį. Daugumą jais atliekamų operacijų šiandien būtų galima pavadinti tiesiog minimalios invazijos procedūromis, po kurių žmogus iš karto jaučiasi darbingas ir sveikesnis.

Nuo kitų medicinos sričių, kuriose plačiai naudojamas gydymas lazeriu, neatsilieka ir odontologija.1998 m., po daugiau nei dešimtmetį trukusių tyrinėjimų, kompanija „Biolase“ sukūrė ir pagamino pirmąjį lazerį, skirtą minkštiesiems ir kietiesiems burnos audiniams preparuoti.

– Preparuoti? Kaip tai suprasti?

– Pasaulyje šis gydymas yra nebe naujiena, o kasdienybė. Pagrindinis lazerinio gydymo pranašumas – tik ligos pažeisto audinio pašalinimas. Tai minimaliai invazinis, tausojantis sveikus audinius, saugus, labai efektyvus, o kartu ir paprastas gydymo metodas. Be abejonės, gydymo procedūras turi atlikti gydytojas, turintis darbui su lazeriu licenciją ir patirtį. Sugebant valdyti šį unikalų įrenginį, gydant burnos ligas galima tikėtis fantastinių rezultatų.

– Kuo gydymas lazeriu pranašesnis, nei šiuo metu taikomi kiti chirurginiai periodontito gydymo metodai?

– Lazeris suteikia unikalių galimybių: įmanoma ne tik sustabdyti ligos progresavimą, bet ir pasiekti, kad atsinaujintų periodonto raištis, ištirpęs alveolės kaulas.
Net ir sunkiausios periodontito formos pasaulyje jau yra gydomos per vieną apsilankymą. Nereikia jokių skausmo malšinamųjų nei per procedūrą, nei po jos. Po gydymo pacientai nesiskundžia didesniu dantų jautrumu, o tai yra vienas iš daugelio trūkumų taikant tradicinę periodonto chirurgiją.

Žmonės, kurie vartoja kraują skystinančius preparatus, juos gali vartoti ir prieš operaciją. Nėra rizikos susidurti su didesnio kraujavimo pavojumi, nes lazerio spindulys gydant tarsi užlydo smulkiuosius kapiliarus. Dėl to operuotų audinių nereikia susiūti. Net ir po sunkiausių chirurginių intervencijų audiniai patinsta labai retai.

– Ko gero, mes nežinome, kas yra periodontas, kuo jis skiriasi nuo periodontito, todėl prašyčiau paaiškinti išsamiau.

– Periodontas yra danties šaknį kaule supantis raištis, fiksuojantis dantį žandikaulio duobutėje – alveolėje, suteikiantis dančiui paslankumo. Periodontas nėra danties sudedamoji dalis, tai yra atskiras audinys, tarsi tarpinė grandis tarp danties ir kaulo. Danties raištis yra itin siauras, jo storis normaliomis sąlygomis yra 0,2-0,3 mm.

Periodonto uždegimas vadinamas periodontitu ir tai yra viena iš labiausiai paplitusių odontologinių ligų, tiksliau, kitų ligų, dažniausiai dantenų uždegimo, vadinamo gingivitu, komplikacijų, kai ištirpsta ne tik raištis, bet ir alveolinis kaulas.

Periodontas turi dvi silpnas vietas. Nuo jų ir prasideda beveik visos periodonto ligos. Viena iš tų vietų, kuri atsakinga už periodontitą, yra periodontas aplink danties šaknies viršūnėje esančią angą. Infekcijai patekus iš danties vidaus per šią angą į periodontą, vystosi vadinamasis viršūninis periodontitas. Šio uždegimo priežastis paprastai būna infekcija danties kanale.

Antra silpnoji danties raiščio vieta yra dantenų vagelė. Šioje vietoje labiausiai kaupiasi apnašas ir dažniausiai formuojasi dantų akmenys. Juose esančios bakterijos sukelia lėtinį dantenų uždegimą, pereinantį į lėtinį dantį supančio kaulo, o kartu ir periodonto, uždegimą. Tokia liga, kai danties raištis yra suardomas nuo krašto, vadinama šoniniu periodontitu, paprasčiau – parodontoze.

Dažniausios periodonto ligos yra gingivitas ir periodontitas. Gingivitas – dantenų uždegimas, kuris negydomas gali pasiekti kaulą ir peraugti į periodontitą. Gingivito požymiai – paraudusios, paburkusios ir kraujuojančios dantenos.

– Kaip įtarti, atpažinti periodontitą?

– Periodontitas progresuoja lėtai, todėl pacientai dažniausiai kreipiasi į gydytoją pavėluotai. Pagrindiniai šios ligos požymiai: nuo danties atsitraukusios dantenos, padidėję tarpai tarp dantų, paslankūs dantys, blogas kvapas ir skonis burnoje. Periodontitas nėra tik vyresnio amžiaus žmonių liga, ji gali prasidėti jau paauglystėje.

– Pakomentavote lazerio chirurgiją, o jo spinduliuotė taikoma periodontito prevencijai?

– Taip, nes lazerio spinduliuotė turi daug fantastinių savybių. Jokia fizikinė terapija neturi tokio įvairiapusio poveikio. Lazeriai gali būti naudojami biologiniams procesams mūsų kūno ląstelėse suaktyvinti – biostimuliacijai. Taikant lazerio terapiją ląstelės yra tiesiogiai stimuliuojamos gyti, aktyvinamos organizmo galios, imunitetas, todėl po lazerinės terapijos audiniai gyja daug greičiau.

Ypač geri rezultatai pasiekiami gydant burnos gleivinę onkologiniams ligoniams, kuriems taikyta chemoterapija.

– Ar tiesa, kad lazeriu gydoma lūpų pūslelinė?

– Šią ligą sukeliantį herpes virusą lazeriu galima sunaikinti per 3–5 minutes. Skausmas sumažėja akimirksniu, o pūslelės dingsta per 1–2 dienas. Šis gydymas priešingai nei gydymas antivirusiniais vaistais neturi absoliučiai jokio šalutinio poveikio, yra greitas ir neskausmingas.

– Lazerio terapija – tiesiog panacėja nuo daugybės ligų?

– Nesusižavėkite: nepaisant visų išvardytų pranašumų lazeriai gydyti turi būti naudojami tik nustačius diagnozę, parinkus tinkamą gydymo metodiką, intervalus, dozavimą.

Gydytojas, gydantis lazeriu, turi turėti atitinkamą kvalifikaciją, būti išlaikęs testavimo egzaminus ir privalo nuolat tobulintis šioje srityje. Ši technologijų sritis ir gydymo metodai tobulėja labai sparčiai. Neturintis licencijos gydytojas gali padaryti daug žalos pacientui, kurią vėliau gali būti sunku ištaisyti.