Jungtinės Karalystės energetikos verslo konsultavimo bendrovės „Utility Bidder“ paskelbtas tyrimas rodo, kad 2019 metais Lietuva pagal didžiausią su patalpų oro tarša susijusių mirčių skaičių buvo aštuntoje vietoje tarp 38 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė sako, kad oro tarša patalpose tarp valstybių itin skirtis neturėtų – viskas daugiausia priklauso nuo to, kaip jos naudojamos.

„Utility Bidder“ tyrimo duomenimis, daugiausia mirčių, susijusių su patalpų oro užterštumu 100 tūkst. žmonių tenka Rytų Europai ir dviem Amerikos žemynų šalims: pirmoje vietoje yra Meksika, kur mirtingumas per metus siekia 9 žmones iš 100 tūkst., antroje vietoje Vengrija – 6,81 žmonių, Lenkijoje – 3,9 žmonės, Latvijoje – 2,42, Čilėje – 1,4, Estijoje – 1,4, Slovėnijoje – 1,3, o Lietuvoje – 0,98.

„Turbūt panašiai, kaip ir kitose šalyse, kur mes turim senus namus, tai yra vienos problemos, kur turim naujus namus – kitos problemos. Daug labai priklauso nuo pačių žmonių, kaip jie eksploatuoja tas patalpas“, – BNS sakė NVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė.

Anot jos, Lietuvoje didžiausia problema dėl oro taršos patalpose galėtų būti lėšų taupymas.

„Dažniausia problema tai yra įrengtų vėdinimo sistemų nenaudojimas, tai čia mes gal išsiskirtume iš kitų, kad iš to didelio taupymo, bandydami sutaupyti lėšas išjungiame ventiliaciją ten, kur ji turėtų būti“, – sakė ji.

NVSC atstovė pasakojo, kad patalpose orą teršia praktiškai viskas: žmonių kvėpavimas, maisto gamyba, iš naujų baldų, apdailos garuojančios medžiagos, todėl ypač svarbu patalpas vėdinti kuo dažniau, o idealiu atveju: kelis kartus per dieną ir prieš miegą.

Iš to didelio taupymo, bandydami sutaupyti lėšas išjungiame ventiliaciją ten, kur ji turėtų būti.

„Vienose patalpose būna mechaninė ventiliacija, tai yra užterštas oras šalinamas ir priteka švarus oras, tokiu atveju atidaryti langų nereikia, bet kai mes kalbame apie patalpas, kuriose vienintelis vėdinimo būdas yra atidaromi langai, tai tą tada jau reikėtų įvertinti“, – sakė I. Taraškevičienė.

„Mes taip sakom, kad po kiekvienos veiklos, kai verdam ar kepam, tai bent jau garus reikėtų pašalinti, yra orlaidė, galima atidaryti langą, taip pat jeigu yra daug žmonių patalpoje vienu metu, tai turim suprasti, kiek iškvėpuojam patalpos ore esantį deguonį, tai jį papildyti, irgi turi būti patalpos vėdinamos. (...) Reikia vėdinti ir prieš einant miegoti, ir dienos metu, nebijoti šalčių ir vis tiek atidaryti langą bent trumpam“, – vardino ji.

Anot jos, mirčių gali įvykti, jei patalpose – daug anglies viendeginio, naudojamos prastos krosnys, o vėdinimo nėra.

„Būna atvejų, kad žmogus patalpoje miršta dėl to, kad patalpos ore susidarė labai daug anglies viendeginio. Ir tai ne garažas, bet patalpa, kurioje negera krosnis, arba per anksti uždarė sklendę, arba pastatė kažkokį prietaisą, kuris naudoja dujas, bet nėra vėdinimo. (...) Iš esmės ten, kur nėra vėdinimo, tai žmogus gali ir mirti“, – sakė  I. Taraškevičienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį į pelėsio pavojus – anot specialistės, šie į orą skleidžia kancerogenus, kurie žmonėms ilgalaikėje perspektyvoje gali sukelti vėžinius susirgimus.

I. Taraškevičienė taip pat teigė, kad kancerogenus gali skleisti ir senuose pastatuose vis dar esantis, anksčiau statybose plačiai naudotinas asbestas. Vis dėl to, jos teigimu, dėl to senesni pastatai netampa pavojingesni už naujus – tiek naujose, tiek senose patalpose yra savų pavojų.

„Tie pastatai, jeigu jie nerenovuoti, žinoma, jie tokie kiauri, neišlaiko šilumos, bet ten yra geresnė cirkuliacija oro, (...) tų bėdų yra ir naujuose pastatuose – jeigu nėra užtikrinamas vėdinimas, tai yra nepašalinama drėgmė, tai ten irgi gali įsiveisti pelėsis, taip pat turim suprasti, kad naujuose pastatuose buvo naudojamos neseniai pagamintos medžiagos, tai ten irgi gali tam tikras kiekis tų medžiagų išgaruoja“, – sakė I. Taraškevičienė.

Anot jos, tiksliai žinoti, kokio lygio užterštumas yra žmonių gyvenamosiose patalpose – neįmanoma, nes oro kokybė kiekvienoje patalpoje greitai keičiasi, o šiuo metu atliekami tyrimai – momentiniai ir tinkantys tik specifinėms avarinėms situacijoms tirti.

„Be priežasties tokie tyrimai nelabai būtų teisingi, nes galima labai stipriai suklysti. Tyrimas yra momentinis rezultatas, (...) žmogus turės konkretaus momento vaizdą, bet neturės to bendro vaizdo, kas pas jį vyksta visą parą“, – komentavo I. Taraškevičienė.

Ji taip pat pridūrė, kad pagal atliekamus oro tyrimus lauke – Lietuvoje oro kokybė yra gera.

„Nesame mes tarp blogiausių šalių, mūsų taršos lygis tikrai nėra toks didelis, kaip, pavyzdžiui, net ir lyginant su Lenkija, kuri labai daug naudoja anglies šildymo tikslais“, – sakė ji.

„Utility Bidder“ šalių reitingą sudarė naudodamiesi mokslinio internetinio leidinio, sukurto bendradarbiaujant su Oksfordo universiteto mokslininkais, „Our World in Data“ paskutiniais, 2019 metų, duomenimis.

„Our World in Data“ publikacijoje padalino visas Pasaulio šalis į septynias grupes pagal šalies mirštamumo dėl patalpų oro taršos mastą – visos EBPO šalys ten priskirtos pirmai, mažiausią mirštamumą turinčiai grupei.

Anot „Our World in Data“, didžiausias mirštamumas 100 tūkst. žmonių pasaulyje 2019 metais buvo rytų Afrikos šalyje Somalyje – ten mirtingumas siekė 272,02 žmonių. Didžiausias mirštamumas Europoje – Bosnijoje ir Hercegovinoje – ten šis skaičius siekė 20,11.