Sudėtinga būsena

„Akivaizdu, kad priklausomybės ligos yra aktuali problema, – 67 proc. savo artimoje aplinkoje turi žmonių, susiduriančių su priklausomybe. Optimistiškai nuteikia, kad pusė šalies gyventojų priklausomybę jau mato kaip ligą, kurią reikia gydyti, o ne kaip asmeninį pasirinkimą ar blogą įprotį, kurio galima atsisakyti vos panorėjus. Tokie požiūrio pokyčiai prisideda prie visuomenėje vis dar gajos stigmos mažinimo. Iš tiesų priklausomybė yra sudėtinga psichologinė ir fizinė būsena, kai žmogus nebegali nustoti vartoti tam tikros medžiagos ar užsiimti tam tikra veikla, net suprasdamas žalingus padarinius savo sveikatai, socialiniam gyvenimui ir kasdienybei“, – sako tyrimą inicijavusio Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktorė dr. Aušra Širvinskienė.

27 proc. apklausos dalyvių nurodo, kad turi priklausomybės ligomis sergančių giminaičių, 18 proc. – šeimos narių, 15 proc. – draugų. Kiek rečiau priklausomybių turintys žmonės pastebimi tarp kaimynų (14 proc.) ar kolegų (10 proc.). Trečdalis apklaustųjų (33 proc.) teigia tokių žmonių nepažįstantys.

Lemia ir santykiai

48 proc. apklaustųjų į priklausomybes turinčius asmenis žvelgia kaip į sergančius žmones, kuriems reikalinga pagalba. 26 proc. gyventojų mano, jog dėl to, kad turi priklausomybę, atsakingi patys asmenys. Nedidelei daliai (9 proc.) tokie žmonės kelia įtarimą ir jie jų vengia, o 10 proc. šiuo klausimu neturi nuomonės.

Pasak RPLC vadovės, nė vienas žmogus savo noru nesirenka susirgti priklausomybės ligomis. Procesas, vedantis į priklausomybę, gali prasidėti nuo pabandymo, noro patirti gerų emocijų, atsipalaiduoti ar prisitaikyti prie aplinkos, tuo metu gali atrodyti tinkamas, bet iš tiesų neteisingas būdas apsisaugoti nuo vidinio skausmo, pabėgti nuo labai sudėtingų traumuojančių patirčių.

„Priklausomybės mechanizmas sudėtingas tuo, kad žmogus nežino momento, iki kurio jis dar gali savo valios pastangomis atsisakyti žalingo vartojimo, o kada tai jau tampa priklausomybe. Priklausomybės ligos yra įtrauktos į tarptautinę ligų klasifikaciją ir gydomos kaip kitos lėtinės ligos. Kaip nesakome, kad aukšto kraujospūdžio ar depresijos gydyti nereikia, kad tai ne ligos, taip ir priklausomybė turėtų būti vertinama su tokiu pačiu rimtumu ir supratingumu. Tvirtesnis visuomenės įsitikinimas, kad priklausomybė yra liga, padėtų mažinti stigmą, skatintų priklausomus žmones greičiau kreiptis pagalbos ir nesijausti smerkiamiems“, – sako pašnekovė.

Akivaizdu, kad priklausomybės ligos yra aktuali problema – 67 proc. savo artimoje aplinkoje turi žmonių, susiduriančių su priklausomybe.

Apklausa parodė, kad požiūrį į priklausomybę turinčius asmenis veikia ir santykis su jais. Daugiausia teigiančių, kad jie serga ir jiems reikalinga pagalba, yra tarp turinčių tokių žmonių šeimoje (60 proc.), mažiausiai – taro kolegų (49,5 proc.). Kad priklausomybę turintys žmonės kelia įtarimų ir jų vengiama, atsakė vos 4 proc. žmonių, turinčių tokių asmenų šeimoje, maždaug po 11 proc. – tarp giminaičių ar kaimynų, 13 proc. – tarp draugų, 15,5 proc. – tarp kolegų.

Dr. A. Širvinskienės teigimu, taip yra todėl, kad kuo artimesnis yra priklausomybę turintis žmogus, tuo geriau aplinkiniai supranta jį ir jo problemą, tuo labiau galbūt skatina ieškoti pagalbos ir ją priimti, dalyvauja gydymo procese ir mato rezultatus.

Smerkiame ir skatiname

Iš apklausos rezultatų matyti, kad dalis žmonių neigiamai vertina žmones, turinčius priklausomybių, bet kartu, anot dr. A. Širvinskienės, mūsų visuomenėje dažnai skeptiškai žiūrima ir į tuos, kurie atsisako vartoti priklausomybę galinčias sukelti psichoaktyviąsias medžiagas, pavyzdžiui, per šventes nevartoja alkoholio.

„Pasidalysiu pavyzdžiu, kai žmogus gydėsi priklausomybę nuo alkoholio ir visiškai jo atsisakė, nes bet koks pavartojimas gali sukelti atkrytį. Sykį darbo aplinkoje, šventės metu, pasakęs, kad alkoholio nevartoja, jis susidūrė su kolegų nesupratimu ir pašiepiančiais klausimais, ar kas negerai, ar kompanija per prasta, ar negali net vienos taurės vyno  išgerti. Norėdamas išvengti tokių komentarų, į vyno taurę jis pylėsi sultis, imitavo, kad geria vyną, bet toks imitavimas irgi gali atgaivinti vartojimo prisiminimus ir tai nesaugu, nes gali paskatinti atkrytį. Tai išties paradoksalios situacijos, todėl labai svarbu švietimas, informavimas, kalbėjimas apie priklausomybės ligas, remiantis mokslu grįstais faktais“, – teigia RPLC direktorė.

Dr. A. Širvinskienė sako, kad visuomenė susideda iš atskirų žmonių, o keičiantis jų nuomonei keičiasi ir visuomenės nuomonė, tad kiekvienas turėtume pradėti kad ir nuo mažų pokyčių.

„Vertėtų vengti vertinti žmones vien pagal tai, kad jie susiduria su priklausomybėmis. Moksliniai tyrimai rodo, kad neigiamos etiketės ir stigmatizuojantis požiūris tik dar labiau sunkina priklausomybės ligomis sergančių žmonių kelią į sveikimą – jie delsia kreiptis pagalbos, slepia problemą ir jaučiasi atstumti. Stigma formuoja klaidingus mitus, skatina izoliaciją ir visuomenės priešiškumą, trukdo kurti palaikančią, sveikimą skatinančią aplinką. Tačiau visuomenė gali keistis – kiekvienas žingsnis supratimo, empatijos ir faktais grįstos informacijos link padeda mažinti stigmą ir kuria viltį, kad vis daugiau žmonių galės laiku sulaukti pagalbos ir atkurti visavertį gyvenimą“, – apibendrina ji.