Visagaliai antibiotikai, kurių griebiamės nuo visų ligų, tampa nebeveiksmingi. Daugėja bakterijų, atsparių antibiotikams, o naujų kurti farmacininkai net nesirengia.
Negalės atlikti operacijų
„Grįžtame į viduramžius, kai antibiotikų nebuvo", – perspėja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius infektologas Alvydas Laiškonis.
Taip profesorius apibendrina medikų susirūpinimą, kad didėja bakterijų atsparumas antibiotikams. Gydytojų vertinimu, tai pavojus, kad greitai ne tik nebeturėsime vaistų infekcijoms gydyti, bet ir chirurginės operacijos, organų transplantacija bus gerokai pavojingesnės ar net visai neįmanomos.
Kas atsitiko, kad praėjus vos 84 metams nuo antibiotikų atradimo vien tik Europos Sąjungoje daugiau nei 25 tūkst. žmonių kasmet miršta nuo infekcijų, sukeliamų antibiotikams atsparių bakterijų, plintančių daugiausia gydymo įstaigose.
Kasmet pasaulyje registruojama 440 tūkst. naujų keliems vaistams atsparios tuberkuliozės atvejų, o daugeliui vaistų atspari tuberkuliozė nustatyta 58 valstybėse. Didėja gonorėjos ir šigeliozės sukėlėjų atsparumas.
Būtinybė ir baimė
„Tai netikslingo antibiotikų vartojimo padarinys", – tvirtina profesorius Alvydas Laiškonis.
Ir pateikia pavyzdžių. Netgi tokių, kai antibiotikus be reikalo vartoja ne tik savigyda užsiimantys ligoniai, bet ir nepagrįstai skiria gydytojai.
„Užuot ieškoję, koks mikrobas sukėlė ligą ir pagal tai skyrę gydymą, šeimos gydytojai savo pacientams iš karto papila antibiotikų. O žmonės daugiau serga virusinėmis ligomis. Antibiotikai virusų neveikia, o mikroorganizmai, jais pamaitinti, prisitaiko", – ligų mechanizmą aiškina profesorius A.Laiškonis.
Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad dažnai, vartojant antibiotikus, nepaisoma gydymo trukmės. Savijautai pagerėjus, ligonis išskuba į darbą jau trečią dieną, o antibiotikus reikia vartoti ne trumpiau kaip penkias dienas.
„Labai retai, susirgus vaikui, mama iškenčia tris keturias dienas be antibiotikų. Vaistus skiria ir gydytojai, nes jie bijo komplikacijų", – dar vieną pavyzdį, kaip dažnai vartojami antibiotikai, pateikė gydytojas infektologas A.Laiškonis.
Dar viena blogybė, kad vis dažniau vartojami plataus spektro antibiotikai.
Klysta pusė europiečių
Prieš metus „Baltijos tyrimų" Lietuvoje atliktos visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, Lietuvos gyventojai, dažniausiai nepasitarę su gydytoju, vartoja antibiotikus susirgę bronchitu, gripu, šlapimo takų infekcijomis, rinitu, otitu, sinusitu, karščiuodami, kai skauda gerklę ar vargina kosulys.
ES atlikti tyrimai parodė, kad 53 proc. europiečių mano, jog antibiotikai naikina virusus, 47 proc. – kad jie padeda peršalus ir sergant gripu. Vis dėlto antibiotikai neįveikia virusų ir nepadeda susirgus peršalimo ligomis ir gripu. Jie skiriami, kai ligą sukelia bakterijos.
Gydant infekcines ligas antibiotikai turi būti skiriami ir vartojami tikslingai, tinkamai parenkami, nustatomas dozavimas ir gydymo trukmė. Tai konstatuota Vilniuje vykusioje Europos konferencijoje „Mikroorganizmų atsparumas ir infekcijų profilaktika“.
Naujų greitai nebus
Pavojų kelia ne tik netinkamai žmonėms gydyti, bet ir veterinarijoje, maisto produktų gamyboje naudojami antimikrobiniai preparatai. Jie taip pat skatina atsparių antibiotikams mikroorganizmų plitimą, todėl ligos tampa sunkiau įveikiamos, vystosi komplikacijos.
„Tai problema, kuri brendo ištisus dešimtmečius, ir šiandien įprastas, anksčiau lengvai įveikiamas infekcijas išgydyti sunku. Mikroorganizmų atsparumas vystosi greičiau, negu išrandami ar sukuriami nauji antimikrobiniai preparatai. Vienas šios problemos sprendimo būdų – medikų ir visuomenės švietimas apie racionalų ir atsakingą antibiotikų vartojimą", – susirūpinęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius profesorius Saulius Čaplinskas.
Profesorius A.Laiškonis tvirtina, kad farmacijos kompanijos net nesirengia kurti naujų antibiotikų, kuriems nebūtume atsparūs.
„Esu kalbėjęs su vaistų gamintojais, žinau, kad jiems daug labiau apsimoka kurti naujus vaistus onkologinėms ir kai kurioms kitoms ligoms gydyti, nes yra labai pelninga. Antibiotikai palyginti nėra brangūs, o tapę generiniai dar labiau atpinga", – dar vieną problemą atskleidė A.Laiškonis.
Atmintinė pacientams
Pasiskiepykite, jei taip įmanoma išvengti infekcijų.
Nevartokite antibiotikų, jei sergate ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu, esant šaltkrėčiui. Antibiotikai nemažina temperatūros ir nemalšina skausmo.
Nevartokite antibiotikų, skirtų kitam žmogui. Kaip ir dauguma vaistų, antibiotikai skiriami individualiai net ir identiškos diagnozės atveju.
Visada vartokite antibiotikus pagal gydytojo receptą, o ne likučius arba antibiotikus parduodamus be recepto.
Vartodami antibiotikus laikykitės gydytojo nurodymų ir nenutraukite jų vartojimo, jei pasijutote geriau – išgerkite visus gydytojo paskirtus antibiotikus.
Atmintinė gydytojams ir kitiems sveikatos priežiūros specialistams
Skirkite antibiotikų tik vadovaudamiesi mokslinėmis rekomendacijomis, atlikę tyrimus ir diagnozavę tikslų ligos sukėlėją.
Jei įmanoma, skirkite ne plataus spektro antibiotikų, o padedančių įveikti tam tikrą infekciją.
Paaiškinkite pacientams, kaip palengvinti peršalimo ir gripo simptomus be antibiotikų.
Konsultuokite pacientus, kodėl svarbu antibiotikus vartoti tinkamai.
Naujausi komentarai