Vis šiltesnės žiemos, rečiau šienaujamos viešos erdvės, poilsis prie ežero ar pasivaikščiojimas miškelyje gali tapti netikėta susirgimo erkiniu encefalitu aplinkybe. Efektyviausia apsauga, neribojant savęs, – laiku pasiskiepyti. Kadangi pirmieji susirgimo atvejai fiksuojami jau kovo ar balandžio mėnesiais, pasak vaistininkės Lauros Mockutės, dabar geriausias metas pradėti skiepytis.

Užsikrėsti gali visi

Erkinis encefalitas – itin klastinga ir nepagydoma liga. Ja užsikrėsti gali visi, o simptomai atsiranda tik po kurio laiko.

Net 90 proc. atvejų žmonės užsikrečia birželio–spalio mėnesiais. Tai susiję su erkių aktyvumu ir dažnesniu gyventojų buvimu gamtoje, todėl dabar geras laikas pradėti skiepijimosi nuo šios ligos kursą.

„Kadangi žiemos nebe tokios šaltos, erkės būna aktyvios ir labai anksti pavasarį. Kad įsisiurbtų erkė, nereikia net eiti į mišką, jų pilna parkuose, daugiabučių kiemuose, pažintiniuose takuose ar net nuosavų namų kiemuose“, – pasakoja BENU vaistininkė.

Gydymas – tik simptominis

Erkiniu encefalitu užkrečia ne visos erkės, o tik apsikrėtusios. Todėl, jei  erkė įsisiurbia, anot specialistės, dar nereiškia, kad žmogus susirgs: „Kadangi ligą pernešti gali ir vadinamosios nimfos stadijos erkė, kuri  labai maža ir sunkiai matoma, žmogus gali nepastebėti, kad ji įsisiurbė ir apkrėtė šia liga. Apie ligą žmogus neretai sužino tik pajutęs simptomų. Tuomet kelio atgal nebėra, todėl efektyviausia apsauga nuo ligos – laiku pasiskiepyti.“

Erkinis encefalitas – sunki virusinė liga, pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus.

Užsikrėtus erkiniu encefalitu, simptomai gan nespecifiniai: karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai, nuovargis, bendras silpnumas. Ilgainiui simptomai intensyvėja. Vaistų nuo šios ligos nėra, todėl, pasak L.Mockutės, labai svarbu laiku užbėgti įvykiams už akių ir efektyviai apsisaugoti.

„Erkinis encefalitas – sunki virusinė liga, pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Ši infekcija gali sukelti įvairių liekamųjų reiškinių, taip pat ir neigalumą. Gydomi tik simptomai, vaistų nuo jos nėra. Liekamieji reiškiniai gali išlikti visam gyvenimui, o kokie jie bus, pasakyti iš karto – sudėtinga“, – pabrėžia specialistė.

Kaip ir kada skiepytis

Rinkoje yra kelios vakcinos, todėl kiekvienu atveju vakcinavimo planą reikėtų pasitikslinti, priklausomai nuo pasirinktos vakcinos. Pasak vaistininkės, „iš esmės yra du skiepijimosi būdai: greitesnis ir įprastinis. Nors abu skiepijimosi planai veiksmingi, tačiau, turint laiko, rekomenduojama antrąja doze pasiskiepyti po 1–3 mėnesių. Tuomet trečiąja doze reikėtų skiepytis tik praėjus 5–12 mėnesių nuo antrosios. Taip imunitetas išsilaikys ilgiau. Greitesniu atveju, antroji vakcinos dozė suleidžiama praėjus 2 savaitėms nuo pirmosios, o trečia – 5–12 mėnesių po antrosios. Pastarasis būdas rekomenduojamas tiems, kurie nespėjo pasiskiepyti laiku ir skiepijasi jau atėjus erkių aktyvumo sezonui.“

Kaip akcentuoja specialistė, praleidus sustiprinamąją dozę, visos schemos kartoti nereikia. Tiesiog tuo laikotarpiu žmogus imuniteto neturi. Kartoti schemą nuo pradžių reikėtų praleidus antrąją dozę. Taip pat būtinos ir revakcinacijos palaikančiomis dozėmis vyresniems nei 65 metų po trejų metų, o jaunesniems – kas penkerius metus.

Pasiskiepyti – paprasta

Pasak specialistės, skiepai mūsų platumų žmonėms yra vienas būtiniausių apsisaugojimo būdų nuo erkinio encefalito.

„Lietuva yra epidemiologinėje erkinio encefalito zonoje, todėl skiepytis tiesiog būtina. Kadangi šiandien pasiskiepyti labai paprasta, raginčiau nedelsti, nes tai galima padaryti tiesiog vaistinėje. Registruotis skiepytis reikėtų vaistinės interneto svetainėje“, ­– primena vaistininkė Laura Mockutė.