Miego specialistė Agnė Ramanauskė pabrėžia: nors polinkis būti ankstyvu vyturiu ar vėlyvu naktinėtoju gali būti įgimtas, chronotipą pakeisti – įmanoma.

Anksčiau žmonės būdavo skirstomi į vyturius arba pelėdas, o šiuo metu išskiriami net keturi skirtingi chronotipai: liūtas, delfinas, meška ir vilkas.

Anot A. Ramanauskės, liūto chronotipas labai panašus į vyturio: tokie žmonės nori anksti eiti miegoti ir anksti atsikelia be žadintuvo. Vis dėlto, anot jos, tokių žmonių pasaulyje egzistuoja labai mažai – vos 15 proc.

Delfino chronotipo žmones specialistė apibūdina kaip jautrius perfekcionistus. Jie sunkiai užmiega, nes prieš miegą dažnai permąsto įvairiausias smulkmenas. Negana to, šio chronotipo žmonės dažniau susiduria su nemiga.

„Delfino chronotipas įdomus tuo, kad tokie žmonės nori eiti miegoti anksčiau, tačiau to padaryti jiems nepavyksta. Pernelyg dėl to jaudintis nereikėtų. Tam, kad jaustųsi žvalūs, jų chronotipui užtenka šiek tiek mažiau miego valandų“, – teigia A. Ramanauskė.

Agnė Ramanauskė / Asmeninio archyvo nuotr.

Meškos chronotipo žmonės gyvena pagal saulės ritmą. Kaip teigia miego sutrikimų specialistė, būtent tokių žmonių yra dauguma – daugiau kaip 50 proc. Jie eina miegoti apie 22 val. ir keliasi 7–8 val. ryto.

Dar vienas chronotipas, kurį įvardija A. Ramanauskė, yra vilkas. Pasak jos, šie žmonės artimiausi pelėdoms. Jiems būdinga vėlai eiti miegoti ir vėlai keltis. Dažniausiai tokiems žmonėms reikia ir daugiau miego valandų.

„Vilko chronotipui dažniausiai priklauso paaugliai. Dėl hormonų kaitos melatoninas jų organizme pradeda gamintis vėliau, natūraliai mieguistumą jie pajunta taip pat tik vėlyvą vakarą“, – sako miego sutrikimų specialistė.

Kalbėdama apie tai, kuris chronotipas labiausiai atitinka sveikos gyvensenos principus, A. Ramanauskė išskiria liūtą. Kadangi mokykla, studijos ar darbas prasideda ankstų rytą, kitų chronotipų žmonės dažniau kenčia nuo miego trūkumo nei tie, kurie anksti užmiega ir keliasi. Vis dėlto, anot specialistės, kiekvienas gali priartėti prie liūto chronotipo ritmo – tereikia pakeisti kelis kasdienius įpročius.

„Viskas prasideda nuo miego grafiko susidėliojimo. Daugiausia giliuoju miegu miegame 21–3 val. nakties. Šis miegas – pats svarbiausias ir kokybiškiausias. Kuo daugiau miegame šiuo laiko tarpu – tuo organizmui geriau, jaučiamės labiau pailsėję ryte, tad visų chronotipų žmonėms rekomenduoju bent penkis kartus per savaitę pasistengti užmigti iki vidurnakčio“, – sako A. Ramanauskė.

Nors polinkis būti ankstyvu vyturiu ar vėlyvu naktinėtoju gali būti įgimtas, chronotipą pakeisti – įmanoma.

Miego kokybei didelę įtaką turi ne tik vakaras, bet ir dienos pradžia. Kiekvieną rytą specialistė rekomenduoja valgyti pusryčius, dieną gerti daug vandens, kad palaikytume organizmo hidraciją ir aukštesnį energijos lygį. Taip pat – sportuoti. Jeigu konkrečia sportine veikla neužsiimate, patariama kasdien bent valandą pasivaikščioti. Taip pat būtina sveikai maitintis, likus valandai iki miego nesinaudoti jokiais elektroniniais įrenginiais.

„Valandą iki miego skyrę sau, galite paskatinti natūralią melatonino gamybą. Be to, taip geriau pastebėsite ir mieguistumo signalus, kuriuos dažniausiai ignoruojame, kai žiūrime į ekranus. Patarčiau vakare nelankyti intensyvių sporto treniruočių, nes taip prieš miegą pakeliamas energijos lygis“, – pabrėžia specialistė.