Neadekvati reakcija

Išsivysčius sepsiui, gyvybę kainuoti gali kiekviena minutė. Apie tokią nekontroliuojamą grandininę reakciją, kas ją lemia tiesioginėje transliacijoje pasakojo Santaros klinikų Klinikinių tarnybų klinikinės grupės vadovas gydytojas anesteziologas-reanimatologas doc. Mindaugas Šerpytis.

Jis atkreipė dėmesį, kad sepsio, kaip ligos, istorija yra labai ilga. Žodis „sepsis“ yra graikiškos kilmės, reiškiantis puvimą, irimą. Pirmą kartą paminėtas daugiau nei prieš 2,5 tūkst. metų.

„Nuo XIX a., kai jau buvo identifikuotos bakterijos kaip infekcijos priežastis, sepsis buvo siejamas su infekcija ir daugiausia – su bakterine infekcija. Daug dešimtmečių sepsis buvo traktuojamas kaip kraujo užkrėtimas, manyta, kad jo priežastis – į kraują patekusios bakterijos, kurios su krauju išnešiojamos po organizmą, ir kad žalą kūnui, vidaus organams, audiniams sepsio atveju padaro būtent bakterijos. Deja, ne viskas taip paprasta“, – teigė M. Šerpytis.

Ginasi su bomba

Nepaisant to, kad šios ligos istorija ilga, akcentavo medikas, tik per pastaruosius 30 metų, atlikus įvairius mokslinius tyrimus, buvo atrastas tikrasis sepsio išsivystymo mechanizmas. „Lemiamą faktorių turi žmogaus imuninė sistema. Bakterijoms, virusams, grybeliams per pažeistą odą, gleivinę patekus giliau į mūsų audinius ar susidarius geroms sąlygoms bakterijoms ar kitiems mikroorganizmams daugintis mūsų vidaus organuose dėl sutrikusios funkcijos ar struktūros, mūsų imuninė sistema stengiasi lokalizuoti, apriboti kilusią infekciją. Apriboti ją jos patekimo į kūną vietoje. Sepsio atveju į lokalią infekciją imuninė sistema sureaguoja labai audringai. Sepsis išties yra labai neadekvati audringa nesubalansuota nekontroliuojama imuninės sistemos reakcija į infekciją“, – aiškino anesteziologas-reanimatologas.

Jis pateikė pavyzdžių: dega gimtadienio žvakutė, ją galime užpūsti, bet galime paimti gesintuvą ir visą jo turinį išpurkšti ant vienos vienintelės žvakutės. Ir vienu, ir kitu atveju žvakutę užgesinsime, bet su gesintuvu padarysime nereikalingos žalos aplinkiniams mums reikalingiems objektams.

„Jeigu lauke matome priešo kareivį, jam nuginkluoti, nukauti galime pasiųsti savo kareivį su šautuvu. Tačiau galime užmesti labai galingą bombą, sprogmenį. Abiem atvejais priešą nugalėsime, bet nuo galingos bombos žūsime ir patys. Bus sunaikinta viskas, kas yra aplink. Sepsio atveju lemiamą vaidmenį suvaidina mūsų imuninės sistemos neadekvačiai audringa reakcija į infekciją“, – apibendrino M. Šerpytis.

Dažnis: sepsiu pasaulyje kasmet suserga apie 50 mln. žmonių, jis lemia 10–11 mln. mirčių. / freepik.com nuotr.

Pažeidžia kraujagysles

Medikas sakė, kad pirminiai sepsio požymiai yra labai nespecifiniai, būdingi ir kitoms ligoms – plaučių uždegimui, šlapimo takų, virusinėms infekcijoms, pavyzdžiui, gripui: karščiavimas, bendras silpnumas, raumenų, galvos skausmas.

„Sepsį atpažinti kuo anksčiau ir pradėti gydymą yra labai svarbu, bet tai padaryti labai sudėtinga, reikia detalių tyrimų“, – teigė M. Šerpytis.

Kokia yra sepsio išsivystymo grandinė? Ši liga labiausiai pažeidžia kraujagysles, jas išklojančias ląsteles.

„Kraujagyslės praranda tonusą, jos išsiplečia, padidėja jų pralaidumas, pradeda tinti audiniai, aktyvuojama krešėjimo sistema, pradeda formuotis mikrokrešuliukai, mikrotrombai, kurie užkemša smulkias kraujagysles. Dėl viso to sutrinka deguonies pristatymas į vidaus organus, audinius, ląsteles“, – grėsmingą eigą dėstė M. Šerpytis.

Dėl to sepsio metu pažeidžiamos visos organų sistemos. Vis dėlto yra skirtumų nuo, pavyzdžiui, gripo, su kuriuo iš pradžių neretai supainiojamas sepsis.

Sirgdami gripu karščiuojame, jaučiame šaltkrėtį, bet esame gana aktyvūs. Sepsio atveju pacientas bus vangus, apatiškas, mieguistas.

Jeigu sepsis yra pažeidęs keturias ir daugiau organų sistemų, mirštamumas gali siekti 80 proc. Jeigu tris sistemas – tikimybė išgyventi siekia 40 proc.

„Pacientai pabrėžia, kad taip blogai jie dar niekada nėra jautęsi. Padažnėjęs kvėpavimas, silpnumas, vangumas išlieka net ir nukritus temperatūrai. Oda šalta, marmuruota. Jeigu pacientas yra rizikos zonoje ir atsiranda tokių požymių, reikia kaip įmanoma greičiau kreiptis į medikus“, – pabrėžė gydytojas.

Trys rizikos grupės

Yra trys rizikos grupės, į kurias patenkantiems žmonėms sepsis gali išsivystyti dažniau nei kitiems. Tai žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis.

„Įvairios lėtinės ligos turi vienokią ar kitokią įtaką imuninei sistemai. Ir dėl pačios ligos, ir dėl vartojamų vaistų, kurie turi poveikį imuninei sistemai. Dar vienas rizikos veiksnys yra amžius. Kuo vyresnis žmogus, tuo didesnė sepsio rizika. Riba – 65 metai ir daugiau. Su amžiumi imuninė sistema silpsta, ji dažniau klysta“, – aiškino M. Šerpytis.

Ne tik vyresni žmonės yra rizikos grupėje, bet ir kūdikiai, nes jų imuninė sistema yra dar besimokanti.

Kertiniai gydymo faktoriai

Kaip gydomas sepsis? Yra trys kertiniai faktoriai. Vienas iš jų, lemiančių sėkmingą gydymą, – laiku skirti antibakterinę terapiją. Kuo anksčiau pacientas kreipiasi ir kuo anksčiau pradedama ši terapija, tuo didesnė sėkmės tikimybė.

„Antrasis faktorius – infekcijos šaltinio paieška. Kol virusas dauginasi ir palaiko infekciją, visa komanda aktyviai ieško, kur ir kas yra infekcijos šaltinis, kuris tapo paleidžiamuoju mygtuku mūsų imuninei sistemai taip audringai sureaguoti. Atliekami įvairūs echoskopiniai tyrimai, kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas“, – vardijo M. Šerpytis.

Kaip jau minėjome, sepsis pažeidžia visas organų sistemas. Vienas – daugiau, kitas – mažiau. Vienas iš intensyviosios terapijos gydymo komandos tikslų – palaikyti organų sistemų funkcijas joms sutrikus. „Stengiamės laimėti laiko“, – sakė medikas.

Pavyzdžiui, monitoruojami įvairūs hemodinamikos parametrai. Pablogėjus inkstų funkcijai, pradedama pakaitinė inkstų terapija, prireikus prijungiamas dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatas ir t. t.

Skirtumai: sirgdami gripu karščiuojame, jaučiame šaltkrėtį, bet esame gana aktyvūs; sepsio atveju pacientas bus vangus, apatiškas, mieguistas. / freepik.com nuotr.

Bakterijų atsparumas

Vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo medikai susiduria gydydami sepsį, – bakterijų atsparumas antibakterinei terapijai.

„Bakterijos tampa vis atsparesnės esamiems antibiotikams, naujų antibiotikų mažėja. Labai sunku parinkti efektyvų antibakterinį gydymą. Kai kurios formos gali būti atsparios net visiems šiuo metu esantiems antibakteriniams vaistams. Tačiau žengtas didžiulis žingsnis į priekį mikrobiologijos srityje“, – teigė M. Šerpytis.

Vienas pagrindinių sepsio gydymo elementų yra kraujo pasėliai, paimti iš įvairių įmanomų infekcijos šaltinių vietų. Jie imami, kad būtų galima išsiaiškinti, su kokiu infekcijos sukėlėju kovojama, kokiems vaistams jis yra jautrus.

„Anksčiau tai užtrukdavo 72 valandas ir ilgiau. Dabar molekuliniai metodai leidžia per kelias valandas identifikuoti, su kuo turime reikalą“, – kalbėjo medikas.

Lemia daugybę mirčių

Sepsis – viena dažniausių diagnozių. M. Šerpyčio turimais duomenimis, šia liga pasaulyje kasmet suserga apie 50 mln. žmonių ir ji lemia 10–11 mln. mirčių.

Europoje sepsis užklumpa apie 3 mln. žmonių per metus. Mirštamumas priklauso nuo paciento amčiaus, ligų, jų formos.

„80–85 metų grupėje mirštamumas penkiskart didesnis nei 65–75 metų žmonių. Jeigu sepsis yra pažeidęs keturias ir daugiau organų sistemų, mirštamumas gali siekti 80 proc. Jeigu tris sistemas – tikimybė išgyventi siekia 40 proc.”, – statistiką pateikė M. Šerpytis.

Ne tik vyresni žmonės yra rizikos grupėje, bet ir kūdikiai, nes jų imuninė sistema yra dar besimokanti.

Išgyvenamumas priklauso ir nuo ligos vystymosi greičio. Kas jį lemia? „Priklauso nuo sukėlėjo. Skirtingi sukėlėjai skirtingai agresyvūs. Priklauso nuo į kūną patekusio sukėlėjo kiekio, kaip greitai bakterija dauginasi. Be abejo, ir nuo mūsų imuninės sistemos atsako, kaip ji sugeba suvaldyti, lokalizuoti, kaip audringai reaguoja“, – teigė medikas.

Jis pabrėžė, kad iki šiol neatsakyta į klausimus, kodėl vienų pacientų organizmas į tą pačią infekciją sureaguoja taip audringai ir žalojant save, o kitų imuninės sistemos reakcija būna labiau pasverta.

Sepsiui gydyti pasitelkiama gausi medikų komanda. Jiems tenka ir sunkus emocinis krūvis, nes ši liga veikia itin greitai, lemia daug mirčių, o kiekviena jų personalo, jau nekalbant apie paciento artimuosius, priimama labai skausmingai.

Kokia geriausia sepsio profilaktika? Daugiau dėmesio rizikos grupių pacientams. Gerai kontroliuojama lėtinė liga, kruopštus medikų rekomendacijų laikymasis, vakcinacija nuo virusinių infekcijų.