Liberalai šias pataisas pateikė, Konstituciniam Teismui (KT) nusprendus, kad draudimas pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms prieštarauja Konstitucijai.

Vienas iš SAM pateikiamų siūlymų – leisti sunaikinti embrionus, kurie negali būti naudojami pagalbiniam apvaisinimui, nes jiems nustatyta genetinė patologija, lemianti didelę negalią sukeliančią ligą.

Pagal dabar galiojančius įstatymus, jei embrionui nustatoma tokia genetinė liga, jis negali būti naudojamas apvaisinimui, bet turi būti saugomas dvejus metus, tik po to gali būti sunaikintas.

Tačiau nėštumo metu nustačius tą pačią ligą vaisiui, nėštumas gali būti nutrauktas. Anot ministerijos, toks reguliavimas yra nenuoseklus ir prieštaringas, nes sukuria situaciją, kai dėl tos pačios sveikatos būklės embrionas negali būti naikinamas, o vaisius – gali.

SAM atkreipia dėmesį ir į tai, jog kol saugomas embrionas su genetine patologija, negalima kurti naujų, o tuo metu moteris gali sulaukti tokio amžiaus, kai pagalbinio apvaisinimo išlaidos nebeapmokamos valstybės.

Taip pat siūloma aiškiau apibrėžti, kada galima naudoti kito donoro ląsteles, o ne būtinai partnerio ar sutuoktinio.

Anot SAM, šiuo metu vienišos moterys ir nesusituokusios poros Lietuvoje neturi teisės naudotis pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, todėl nėra tikslios statistikos, koks būtų šios paslaugos poreikis.

Ministerijos skaičiavimais, paremtais kitų šalių duomenimis, vienišų moterų ir nesusituokusių porų pagalbiniam apvaisinimui 2026 metais papildomai gali prireikti 510 tūkst. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų. Šios lėšos galėtų būti suplanuotos 2026-ųjų PSDF biudžete.

Šiuo metu įstatyme numatyta, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos teikiamos santuoką arba registruotos partnerystės sutartį sudariusiems asmenims. Liberalų sąjūdžio frakcijos pataisose siūloma tai išbraukti, tokiu būdu įteisinant procedūrą visiems asmenims.

Pakeitimais taip pat siūloma išplėsti sąrašą atvejų, kuomet atsiranda teisė į reprodukcinių audinių išsaugojimą, sprendžiant dėl asmens būklės ir jos įtakos vaisingumui.

Kaip rašė BNS, KT balandžio pradžioje paskelbė, jog šiuo metu galiojantis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas dėl savo ribojimų pažeidžia Konstitucijos nuostatą, jog visi asmenys yra lygūs, jų teisių negalima varžyti dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

KT pažymėjo, kad Konstitucija reikalauja įstatymuose įtvirtinti tokį reguliavimą, pagal kurį esant nustatytam objektyviam medicininiam poreikiui, objektyvioms aplinkybėms, susijusioms su asmens sveikata, sveikatos priežiūros paslaugos asmenims būtų teikiamos vienodai, nepaisant, ar jie gyvena šeimoje, ar yra vieniši, ar yra sudarę partnerystės sutartį.

Šis nutarimas įsigalios po metų – 2026 metų balandžio 10 dieną. Per tą laiką Seimas turi priimti tokius Pagalbinio įstatymo pakeitimus, kad jis atitiktų Konstituciją.

Praėjusios kadencijos Seime mėginta taisyti įstatymą, leidžiant pagalbinio apvaisinimo procedūromis pasinaudoti nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims, tačiau jos atmestos.

Projekto kritikai tvirtino, kad pagalbinis apvaisinimas yra medicininė procedūra, leidus ja pasinaudoti vienišoms moterims būtų sprendžiamos nebe sveikatos problemos, o tenkinami asmeniniai norai.