„Šia paslauga vietoj to, kad naudotųsi regionų gyventojai, didžiąja dalimi ja kaip „Bolto“ paslaugą naudoja didžiųjų miestų gyventojai“, – Vyriausybėje žurnalistams teigė M. Jakubauskienė.

„Šiuo metu įvertinę situaciją, be abejonės, užtikrindami gyventojų poreikius, ieškome geriausių sprendimų, kad paslaugos tęstinumas būtų užtikrintas ir visi Lietuvos gyventojai pagal poreikius gautų pavėžėjimo paslaugą“, – pridūrė ji.

Anot ministrės, sklandų pavėžėjimo paslaugos teikimą taip pat sutrikdė „nepakankamai aiškiai apibrėžti poreikiai, nepakankamai suplanuoti finansai“.

„Nepakankamai lėšų suplanuota ankstesnės vadovybės, kurie taip pat negalėjo įvertinti, kokia paklausi, populiari ir kokia reikalinga yra pavėžėjimo paslauga Lietuvos gyventojams“, – teigė M. Jakubauskienė.

Nelygiaverčiai regionų atžvilgiu paskirstytas lėšas kaip vieną iš problemos priežasčių trečiadienį per Seime vykusį Sveikatos reikalų komiteto posėdį minėjo ir sveikatos apsaugos viceministrė Nerija Stasiulienė.

„Didžioji liūto dalis panaudota ne ten, kur reikia. Ką matome dabar, kad būtent didieji miestai naudojo pavėžėjimo paslaugas. Didžiausias pavėžėjimo skaičius yra Kaune, antras miestas yra Vilnius“, – sakė ji.

Viceministrė priminė, kad kuriant pavėžėjimo paslaugą, galvota, kad pirmiausia ji bus skirta regionams – ten, kur uždaromi skyriai ligoninėse ir kur neteikiamos paslaugos.

Jos teigimu, pavėžėjimo paslaugos krizę taip pat lėmė tai, kad buvo susidariusi 2 mln. eurų skola už praėjusius metus.

„Bėda ta, kad iš tų 8 mln. eurų beveik 2 mln. eurų buvo skola už praėjusių metų pavėžėjimą. Vadinasi, buvo toks priešrinkiminis planavimas tų pinigų ir noras padaryti daug prieš rinkimus“, – sakė N. Stasiulienė.

Pasak jos, šiuo metu rengiamas Vyriausybės nutarimo projektas dėl papildomų lėšų skyrimo iš Valstybės rezervo fondo.

Didžioji liūto dalis panaudota ne ten, kur reikia.

Greitosios medicinos pagalbos tarnyba trečiadienį pranešė, kad laikinai keičiasi pacientų registravimo pavėžėjimo paslaugai gauti tvarka – nuo šiol tam registruojami tik gulintys pacientai ir pacientai transplantacijos procedūrai.

Tarnybos duomenimis, per beveik metus, kai pavėžėjimo paslauga pradėta teikti nacionaliniu mastu, suteikta daugiau 50 tūkst. kartų.

Pavėžėjimo paslauga yra skirta gyventojams, kuriems nustatytas 55 proc. ar mažesnis dalyvumo lygis, tiems, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, 75 metų bei vyresniems asmenims ir asmenims, kuriems pavėžėjimo paslauga yra reikalinga dėl sveikatos būklės. Visi jie taip pat privalėjo turėti teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų.

Ši paslauga finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Jai šiemet skirta 8,7 mln. eurų, didžioji dalis lėšų jau panaudota.